Žmogus-šūdas

Žmogus šūdas arba šūdažmogis, šūdžmogis - tai tada, kai visas žmogus iš esmės yra maždaugaug panašaus protingumo ir moralumo, kaip šūdas. T.y., gali ir meluoti, ir daryti šūdus visokius, nedaryti nieko gero, vogti, gadinti, nesuprasti jokio visuomenei svarbaus elgesio ar dar ko nors. Tokio žmogaus-šūdo intelektas neretai būna juntamai žemesnis už vidutinį, tačiau šitai nėra dėsnis - būna ir šūdžmogių, kurie intelektualesni, nei vidutinis žmogus, tačiau savo intelektą panaudoja visai negeriems darbams.

Bendrai esminis žmogaus-šūdo požymis - tai visiškas aplinkinių interesų ignoravimas, silpnesnių už save išnaudojimas, absoliutus moralės nebuvimas, patologinis melavimas. Psichiatrijoje tai vadinama sociopatija.

Klasikinis ir smarkiai pagarsėjęs žmonių-šūdų atvejis - tai tokia iš šūdažmogių sudaryta Stalino saulės delegacija, kuri pardavė Lietuvą ir atnešė tūkstančius mirčių. Vienok ir be tokio ryškumo atvejų, būna mažesnių, bet irgi šlykščių.