Enciklopedistai

Enciklopedistai (nuo prancūzų kalba Encyclopédistes) - toksai apie XVIIIa. atsiradęs mokslininkų, rašytojų ir šiaip inteligentų judėjimas, pagal kurį žmogus, kad būtų išsilavinęs ir pajėgus kažką daryti, turi žinoti praktiškai jei ir ne viską, tai bent jau tiek daug, kad nebūtų temos, apie kurią žmogus bent kažko nežinotų ir negalėtų suprasti. Žodžiu, žmogus turi turėti žinias kaip iš enciklopedijos.

Pirmieji enciklopedistai atsirado kaip grupė prancūzų rašeivų, kurie kūrė pirmą prancūzišką enciklopedinį žodyną - Encyclopédie, ou dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, kuris tapo faktiškai pirma šiuolaikinio, žodyno tipo enciklopedija. Šis leidinys buvo leidžiamas nuo 1751 iki 1772 ir buvo 28 tomų dydžio - iki tol niekas nebuvo sukūręs tokio darbo apie viską, visus mokslo, kultūros, technikos ir taip toliau pasiekimus.

Įvairių mažesnių universalių enciklopedijų ir enciklopedinių žodynų buvo ir anksčiau, pvz., 1704 britiškas John Harris Lexicon Technicum ar taip pat britiškas 1728 Ephraim Chambers Cyclopædia, or an Universal Dictionary of Arts and Sciences. Nuo pastarojo vertimo idėjos, beje, ir prasidėjo tų prancūziškų enciklopedistų judėjimas - pradžioje jie galvojo, kad tiesiog išvers gerą anglišką knygą ir tuo viskas ir baigsis, bet paaiškėjo, kad reikia tiek papildymų, kad jų pačių kurta enciklopedija išaugo dešimt kartų ir pasidarė beveik neaprėpiama normaliems žmonėms.

Čia dar reikia turėti omeny vieną svarbų momentą: norint parašyti enciklopedijos straipsnį, kuris būtų geras, suprantamas ir įdomus, o ne šūdinas, reikia apie atitinkamą temą žinoti bent dešimt kartų daugiau, negu reikia. Nes tik tada gausis bendras požiūris, reikalingas tam straipsniui. Priešingu gi atveju straipsnis gausis arba skylėtas, arba perteklinai ir neadekvačiai nusismulkinantis. Taigi, enciklopedistai turėjo turėti labai daug žinių.

Kadangi enciklopedinės žinios paaiškėjo besančios tokios plačios, kad normalūs žmonės tiek žinoti tiesiog negali, tai greitai įvairūs enciklopedistai tapo tokia tiesiog elitine rašeivų grupele, juoba kad ir mokslo bei kultūros žinios pasaulyje gana sparčiai plėtėsi. Jau apie XIXa. informacijos kiekiai pasidarė tokie dideli, kad visko žinoti pasidarė beveik neįmanoma. Kitą vertus, bent jau kažką žinoti apie beveik visas sritis, kokias tik gali sugalvoti vidutinis žmogus - vis dar įmanoma ir dabar. Taigi enciklopedistais dabar jau vadinami tokie žmonės, kurie vat šitaip gilinasi į viską ir žino apie viską bent kažką, nes daugybę laiko praleidžia, skaitydami visokias knygas, inynus, vadovėlius ir taip toliau.

Labai įprasta, kad enciklopedistų daugelis dibilų ir šiaip pusdurnių smarkiai nekenčia - nes "nu kaip taip gali būti, kad tas apie viską žino".

O dar daug daug vėlesniais laikais toksai rašytojas Isaac Asimov parašė kelių tomų fantastinį romaną - Foundation, kur irgi buvo tokie enciklopedistai, kurie kaupė žinias, kad jos būtų išsaugotos ir išliktų civilizacija.

Dar žr.

• Vikipedija - čia gal būtų wannabe enciklopedistai, bet deja, tiek smarkiai iki to netempia, kad atrodo kaip karikatūros
• Enciklopedisto simptomas - čia toksai bendras požymis, kad jei žinios yra apie viską, tai greičiausiai yra kokia tai šizofrenijos forma