Inteligentai

Inteligentai - tai visokie tenai protukai, bet paprastai tai humanitarai ir panašiai, kokie nors rašytojai, žurnalistai, mokytojai, muzikantai ir taip toliau. Kai kurie dar prideda, kad inteligentais gali būti ir kokie nors mokslininkai ar inžinieriai, ar dar kas nors panašūs, bet tada greitai susilaukia pataisymo iš tikrųjų inteligentų: mokslininkai yra netikri inteligentai, o tiktai moksliniai inteligentai. O inžinieriai irgi netikri inteligentai, nes techniniai inteligentai.

Žodžiu, kaip ir su kitais, taip ir čia - visokių būna gyvulių, tačiau kai kurie gyvuliai yra lygesni už kitus. Taip ir inteligentai yra įvairūs, ir kai kurie lygesni už kitus.

Inteligentų sąvoka išaugo, išpopuliarėjo ir tapo žinoma, o paskui ir išliko grynai postsovietinėje erdvėje. O priežastis labai paprasta: Vakaruose niekas neskirstė žmonių į tokias klases, kaip skirstė Leninas ir kiti komunistai. O Leninas skirstė maždaug taip:

• Valstiečių klasė
• Darbininkų klasė
• Išnaudotojų klasė

Ir paskui, kai Lenino klausė, kokiai jis klasei pats priklauso, tai jis nelabai rasdavo, ką atsakyti, tai tada ėmė išvedžioti, kad esanti dar ir inteligentijos klasė, kuri tarnauja tiems, kam patogu, ir prie kapitalizmo aptarnauja išnaudotojus, nes yra priversti taip daryti, o prie komunizmo aptarnaus dirbančiuosius, nes išties tai yra dirbantieji, bet kad toje klasėje yra ir kitų, kurie už darbininkus kaip jisai, ir šitie yra kitokie ir taip tolau. Tai galų gale iš šitų neaiškių Lenino išvedžiojimų taip ir atsirado tasai terminas - "inteligentija" arba "inteligentai".

Tai pagal SSRS supratimą visi tie inteligentai buvo nieko verti, todėl gaudavo dvigubai mažesnius atlyginimus ir panašiai. Išimtį sudarė tie "tikrieji" inteligentai, kaip Salomėja Nėris, Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, Kazys Preikšas, Petras Cvirka ar Antanas Venclova. Kitaip tariant, pagal sovietinį supratimą, tikri inteligentai buvo tie, kas kūrė ir skleidė sovietinę propagandą.

Paskui, tiesa, kadangi kiekvienas nedarbininkas ir nevalstietis save laikė inteligentu, tai gavosi taip, kad visi šitie inteligentai irgi norėjo gerai jaustis, tai labai auginosi savo dvasingumą ir jautėsi disidentais. Tiesa, beveik visai visais atvejais tai būdavo tokie virtuviniai disidentai.

Tai gal čia nieko ir gero su tuo buvimu inteligentu. Nes kai žmogus protingas, tai jam inteligento etiketės nereikia, o kai durnas - tai jokia inteligento etiketė jo visvien nepataisys.