Demonologija

Demonologija - tai toksai mokslas, kuris tyrinėja įvairiausius demonus iš krikščioniškų bei kitų pozicijų. Taip pat tyrinėja ir tų demonų apsireiškimus, ir jų išvarymą.

Nors demonologija iš pirmo žvilgsnio ir atrodo juokingai, tai visai įdomi filosofijos sritis, kuri metaforiškai aprašo ir nagrinėja įvairiausias žmonių būdo, elgesio blogybes, jų apsireiškimus ir sistemiškumą, sąsają su kitomis blogybėmis ir taip toliau. Galima tarti, kad demonai - tai tam tikrų nepripažįstamų, neleistinų sričių metaforiškos personifikacijos.

Nuo seno visokie kunigai ir bažnyčia žinojo, kad visokie durniai nelabai supranta, kas tas yra moralė ar elgesio normos. Tačiau durniai būdavo prietaringi, tad jiems nesunkiai būdavo galima paaiškinti apie tas blogybes, kaip apie demonus, su kuriais susidėjus, viskas ir būna blogai, o paskui būna bausmės. Tai šitaip durniai suprasdavo, kad reikia demonų bijoti, nes gali kažkas negero nutikti.

Demonologijoje yra išskiriamos įvairios demonų klasifikacijos bei tų demonų grupės. Taigi, sistema čia yra gana komplikuota.

7 didieji demonai arba Pragaro princai

Pirmos 7 didžiųjų demonų klasifikacijos, paremtos 7 didžiosiomis nuodėmėmis, yra atėjusios iš Viduramžių, kur įvairūs rašytojai ar teologai priskirdavo kiekvienai nuodėmei po valdovą - Pragaro princą. Taigi, kiekviena nuodėmė turėjo ir po Pragaro princą. Vienas iš ankstyvųjų tokių sąrašų žinomas iš angliško veikalo "The Lanterne of Light", vėliau kartotas ne vieną kartą ir kituose šaltiniuose.

Šie 7 didieji demonai kiekvienas atspindi 7 didžiąsias nuodėmes. Kiekvienam iš demonų yra priskiriama atskira nuodėmė:

• Liuciferis - puikybė, dar vadinamas demonų princas, nes skaitoma, kad visos nuodėmės yra prasidėjusios būtent nuo puikybės.
• Belzebubas - pagieža (pavydas dėl laimės kitiems)
• Šėtonas - pyktis arba rūstybė
• Abadonas - tingėjimas
• Mamona - godumas, gobšumas, skūpumas
• Belfegoras - rajumas, apsirijimas
• Asmodėjus - gašlumas, iškrypimai

Tiesa, kiti demonologai visgi ginčijasi dėl šio apibrėžimo, pvz., vokiečių Viduramžių teologas Peter Binsfeld savo taip pat 7 nuodėmėmis pagrįstame sąraše išskyrė 7 Pragaro princus, kurių dalį suklasifikavo, kaip ir aukščiau minėtame sąraše, bet daliai priskyrė kitas nuodėmes:

• Liuciferis - puikybė
• Mamona - godumas
• Asmodėjus - gašlumas
• Leviatanas - pagieža
• Belzebubas - rajumas
• Šėtonas - rūstybė
• Belfegoras - tingumas

Taigi, kaip matome, šitame sąraše pamirštas Abadonas, kurio tingumas priskiriamas Belfegorui. Kartu atsiranda Leviatanas, kuriam atiduodama Belzebubo pagieža. Tuo tarpu Belzebubui atiduodamas rajumas, kuris anksčiau priklausė Belfegorui. Tačiau Liuciferio (puikybė), Mamonos (godumas), Šėtono (pyktis) ir Asmodėjaus (gašlumas) atsakomybės nesikeičia.

Verta pastebėti, kad visos šios nuodėmės ar ydos atspindi ir tam tikrus labai negero psichologinio elgesio paternus. Pvz., puikybė yra narcisizmas, pagieža - pasyvi agresija, pyktis - sietinas su impulsų nevaldymu (psichopatija), o kiti demonai - irgi su ne itin maloniais bruožais.

Įvairių rūšių demonai ir dvasios

Bene pirmą bandymą apibendrinti ne tik biblines dvasias, bet ir visokias kitokias, kokios tik pasitaikydavo, padarė toksai Alphonso de Spina (dar žinomas, kaip Alonso de Espina) iš Ispanijos, kuris 1467 metais paskelbė gana sudėtingą įvairių klasifikaciją. Ta klasifikacija skirstė demonus į visokias rūšis pagal veiklas ir apsireiškimus.

Būtent iš šios klasifikacijos išaugo didelė dalis vėlesnių kompleksinių demonų klasifikacijų:

• Likimo demonai, kurie sugeba užkeikti žmones, sukurti jiems sėkmes ar nesėkmes.
• Sukubai ir inkubai - demonai, kurie užsiima su žmonėmis lytiniais santykiais. Paprastai šitie demonai būna siejami su visokiais drėgnais ir šlapiais sapnais, o taip pat ir su masturbacija.
• Klajojantys demonai, kurie valkiojasi grupėmis ar netgi armijomis, kartais išsiverždami iš Pragaro.
• Demonai padėjėjai, kurie raganoms, raganiams, žiniuoniams bei žiniuonėms padeda visaip burtininkauti ir suteikia magines galias.
• Drūdai - įvairiarūšiai laukiniai, savo veiklas turintys demonai, kurie gali pasitaikyti įvairiose vietose ir paprastai kenkiantys žmonėms - pvz., koboldai, hagos ir panašiai. Dažniausiai pasireiškia per žmonėms sukeliamus naktinius košmarus.
• Kambionai - demonai, kurie atsiradę per lytinius santykius tarp žmonių ir kitų demonų.
• Demonai, kurie puola ir gundo šventuosius.
• Demonai, kurie įkalba visokias senes dalyvauti subatose.

Turim čia pasakyti, kad šita klasifikacija nėra labai gera, bet istoriškai reikšminga, nes pabandė apjungti ir krikščionišką, ir visokias pagoniškas dvasias į vieną krūvą. Kai kurios čia išskiriamų demonų rūšys akivaizdžiai susiję: pvz., demonai, kurie įkalba senes dalyvauti subatose, aiškiai susiję su demonais padėjėjais, o gal ir yra tie patys. Visokie inkubai ir sukubai tikėtina, kad susiję ir su tais demonais, kurie atsiranda per lytinius santykius tarp demonų ir žmonių.

Šioje klasifikacijoje minimi drūdai labiau susiję su germanų mitologija, tačiau jiems galima priskirti praktiškai visas įvairiausias pagoniškas dvasias, įskaitant ir kai kurias gerąsias, kaip kaukai, ir blogesnes, kaip laumės ar aitvarai.