Deathloop

Deathloop yra žaidimas, įvertintas Pipedijos Gameland'o. Mes garantuojame kokybišką ir aiškų įvertinimą be jokių naxui ir makaronų kabinimų!

Čia aprašomas kompiuterinis žaidimas

Deathloop

Gamintojas: Arkane Lyon

Leidėjas: Bethesda

Platforma: Windows, PS5, Xbox Series X/S

Išleidimo data: 2021

Žanras: Veiksmo šaudyklė, immersive sim'as

Kalba: Anglų (numatyta)

Žaidėjai: Vienas žaidėjas, daug žaidėjų

Tinklalapis: Steam, PlayStation Store, Microsoft Store

Deathloop (liet. Mirties kilpa) – veiksmo geimas, sukurtas Arkane Lyon – maždaug tų pačių žmogėnų, kurie taip pat gamino Dishonored ir Prey – ir išleistas 2021-ais. Aišku, būdamas immersive sim'u, šiame geime žaidėjas yra valingas vykdyt misijas taip, kaip jis nori. Prie to pačio, žaidimo pagrindinė mechanika – laiko kilpa leidžia laisvai eksperementuoti; net pro tą patį lygį galima kaip tyliai slapstytis, taip ir garsiai ir su sprogimais sudaušyti visus priešus.

Tai o apie ką patsai žaidimas? Paslaptingoje saloje Blekrifas (angl. Blackreef) atsibunda Koltas Vanas, katras nesupranta, kas čia vyksta ir nieko nepamena. Kažkodėl tai jis šioj saloj vidury arkties, kažkokie ten tekstai skrajoja ore, o salos gyventojai, labiausiai pagrindinė antagonistė Džiuliana, nori jo galvos. Jis greitai supranta, kad esąs užstrigęs laiko kilpoje, kurioje ta pati diena kartojasi ir kartojasi, ir kad vienintelis būdas nutraukt tą kilpą yra nužudyti aštuonis pagrindinius niekšus, žaidime vadinamus vizionieriais. Koltas turi sužinoti, kaip nudėt visus vizionierius per vieną dieną, tuo tarpu jam trukdys jų sekėjai eternalistai, bei Džiuliana.

Bene Deathloop buvo išverstas ir dubliuotas daugeliu kalbų. Net lenkai neapėjo geimo ir jų kalboje pagrindinis juodaodis veikėjas be perstojo rėkia „KŪRVA!“. Gaila, kad lietuvių kalba nei vienas veikėjas taip ir nepaburbuliavo, o būtų žaidime ir „Po šimts pypkių!“, ir „Čiulpk bybį!“ ir kitokių gražių ir tinkančių žaidimo atmosferai frazių. Dėja...

Deathloop girė dėl linksmo geimplėjaus, įdomaus pasaulio ir šaunios stilistikos, tačiau jis taip pat buvo kritikuotas šūdino dirbtinio intelekto, repetityvumo ir prasto interneto. Žaidimas daugmaž yra pamirštas ir apie jį mažiau kalbama, nei apie Dishonored.

Kaip žaidžiasi?

Eternalistai puola Koltą

Iš principo Deathloop yra pirmo asmens šaudyklė, nors šaudymo mechanika jame didžiąją dalį laiko yra nebūtina. Jug čia ne šiaip šūteris, čia – immersyvusis simas! Čia gi pasirinkimo laisvė, kur žaidėjas gali sukelt genocidus, arba gelytes uostyt pievoj. Na, arba ne uostyt gelyčių, o nepastebimai šnipinėt ir atrast salos paslaptis. Apart nuo ginklų, yra dar visokios plokšės, gaunamos iš Vizionierių. Jos duoda galių, tokių kaip teleportacija, telekinezė, nematomumas ir kitka. Taip pat yra visokie karuliai, duodantys Koltui nedidelius bonusus, tokius kaip daugiau gyvybės, mažiau žalos nuo kritimo, tylesnis bėgimas ir t.t.

Žaidimo pagrindinis tikslas – per vieną dieną nužudyt aštuonis vizionierius. O tai ne paprasta, jug jie visi skirtingais laikotarpiais randasi skirtinguose salos taškuose. Dienai pasibaigus, ji pasikartoja, todėl visas progresas gali lengvai nueit šuniui po uodega. Yra iš viso keturi dienos laikai – rytas, vidudienis, popietė ir vakaras – ir keturios pagrindinės lokacijos – Apdamas, Karlo įlanka, Fristado uola ir kompleksas. Visas lokacijas, skirtingais dienos laikais, žaidėjas gali apieškoti, rasdamas svarbios informacijos, unikalius įvykius, ginklus ir kitka. Vėliau, Koltas išmoksta išsaugoti savo vertingus radinius, tad dienai prasidėjus iš naujo jie nedingsta.

Viena labiausiai reklamuotų geimo mechanikų yra taip vadinamos invazijos – Džiuliana, ar tai kontroliuojama antro žaidėjo, ar dirbtinio intelekto, gali įsibrauti į lokaciją. Jos pagrindinė misija yra nužudyti Koltą. Tai turbūt geriausia ir tuo pat metu labiausiai erzinanti mechanika, nes tada galima neblogai taip užsiimti PVP kovomis, tačiau tai gali greitai užpisti, nes tų invazijų būna daug.

Pasaulis ir veikėjai

Pagrindinės lokacijos geime: (iš kairės į dešinę iš viršaus į apačią) Apdamas popietėje, Karlo įlanka ryte, Fristado uola popietėje ir kompleksas vidudieny

Kaip buvo patvirtinta kūrėjų, Deathloop vyksa Dishonored pasaulyje, bet ne XIXa., o XX amžiuje, šešiasdešimtaisiais, kas paaiškina žaidimo unikalią stilistiką. Tai reiškia, kad su realiu pasauliu žaidimas neturi praktiškai nieko bendro. Vietoje realios valstybės, žaidime minima tik kažkokia Tėvynė, anksčiau vadinta Tivija. Blekrifo sala kadaise buvo paprasta žvėjybos kolonija. Ar tai dėl begalės raganų teismų, ar tai dėl nepaaiškinamosios anomalijos, sala kuriuo momentu buvo apleista, kol ją neatrado Tėvynės kariuomenė, užsinorėjusi patirinėti Blekrifo keistenybes. Iki ketvirtojo dešimtmečio pabaigos, „Operacija horizontas“ (taip vadinosi kariuomenės tyrimų ekspedicija) stengėsi išsiaiškinti kas ta anomalija, iš kur ji ir kaip ją galima būtų kontroliuoti, tačiau galutinai visi ekspedicijos nariai buvo priversti pasitraukti, nes negavo jokių naudingų duomenų.

Blekrifas liko visiškai ištuštėjęs iki šešiasdešimtų, kada taip vadinama programa AEON, sukurta Egoro Serlingo, Harietos Mors ir Vendžės Evans, nenutarė surinkti visą šaiką, norinčią gyventi amžinai. Atvykę į salą, vizionieriai ir šimtai eternalistų pradėjo įsikurinėti, o pagrindiniai mokslininkai vis gi sugebėjo panaudoti anomalijos jėgą ir sėkmingai sukūrė stabilią laiko kilpą. Visi atvyko į salą tikėdamiesi, kad turės begalę laiko ir galės realizuot savo planus. Viskas būtų šaunu, tik kad beveik niekas saloje net nežino, kad esą užstrigę kilpoje, nes jų atmintys restartuojasi vos tik dienai pasibaigus, todėl kasdien jie daro tą patį per tą patį ir nieko neįtaria. Vieninteliai du pagrindiniai veikėjai, kurie atsimina viską yra Džiuliana ir, kartais, Koltas.

Nežiūrint į tokią didelę salą, Kolto nuotykiai vyks jau mynėtose keturiose lokacijose. Kiekviena iš jų turi savo nuosavą paskirtį ir vizionierius:

• Apdamas (Updaam) – toksai kaip ir miestukas. Turbūt detaliausia vieta visame žaidime. Čia žmonės labiausiai mėgsta pašėlti. Yra ir biblioteka pilna ginklų ryte, ir Čarlio Montegiu žaidimas vidudienį, ir koncertas popietų, ir net milžiniškas Aleksio Dorsio „Eriukų ryjimo“ vakarėlis dienos pabaigoje.
• Karlo įlanka (Karl's Bay) – buvusi aviacijos bazė, patapusi vietiniu atrakcionų parku. Čarlis Montegiu, kartu su Fija Zborovska, prikūrė visokių linksmybių šioje vietovėje, o rytais Harieta veda kažkokias religines nesąmones savo angare.
• Fristado uola (Fristad Rock) – netoli nestabilaus reaktoriaus yra pastatytas gražus Frenko Spaiserio namukas, kur tasai rytais surengia savo radijo laidą. Čia gi galima sutikti ir Fiją Zborovską, ieškančią įkvėpimo.
• Kompleksas (The Complex) – visi moksliukai susirenka čia, įskaitant Vendžę Evans popiet ir Egorą Serlingą vakare. Paskutinis tuo laiku labai jau pakvaišo, apsisaugojęs nuo kitų begale turelių bei sprogmenų.

Vizionieriai, be Džiulianos: (iš kairės į dešinę) Harieta Mors, Egoras Serlingas, Vendžė Evans, Koltas Vanas, apačioje pozuojantis Čarlis Montegiu, Frenkas Spaiseris, Fija Zborovska ir Aleksis Dorsis

Iš veikėjų verti pamynėti yra visi devyni vizionieriai:

• Koltas Vanas (Colt Vahn) – taip, devyni, o ne aštuoni, nes Koltas ir pats techniškai yra vizionierius. Jis buvo programos AEON pagrindinis sargybinis, kol neužsinorėjo nutraukti laiko kilpą. Jis visiškai pakvaišęs, dažnai burbuliuojantis buvęs karininkas.
• Džiuliana Bleik (Julliana Blake) – pagrindinė antagonistė, programos AEON archivistė ir šiaip tokia skaityt knygas mėgstanti mėmė, nors ji moka ne tik skaityt, bet ir kaip reikiant iškaršyt subinę Koltui.
• Egoras Serlingas (Egor Serling) – programos AEON pseudomokslininkas ir įkūrėjas. Labai savimi nepasitikintis lepšis. Labai jau jis nori pagyros iš savo kolegų bei viso pasaulio, tačiau tuo pat metu mėgsta save izoliuoti nuo kitų. Visi saloje jį vadina idiotu.
• Harieta Mors (Harriet Morse) – išgyvenusi lėktuvo avariją, Harieta mano, kad, kaip Jėzus Kristus atgimo, po ko tapo šiokia tokia religinę fanatike. Būtent ji įtikino daugelį visokių niekšų ir nusikaltelių prisijungti prie programos AEON, po ko tie tapo eternalistais.
• Vendžė Evans (Wenjie Evans) – pagrindinė programos AEON mokslininkė, sugebėjusi sukurti laiko kilpą. Mano, kad gali pasitikėti tik savimi, todėl savo laboratorijoje dirba su dešimčiu savo klonų.
• Aleksis Dorsis (Aleksis Dorsey) – vakarėlius mėgstantis furis bei programos AEON finansinis rėmėjas. Vienas didžiausių šiknių; prieš atvykstant į Blekrifą, maro laiku buvo ant tiek padidinęs vaistų kainas, kad niekas negalėjo jų įsigyti. O tam ne tik pohui, bet jis net giriasi tai padaręs.
• Fija Zborovska (Fia Zborowska) – programos AEON aprūpintoja ir menininkė narkomanė. Čarlio Montegiu smurtaujaunti mergina. Panašiai, kaip ir visi kiti Vizionieriai, jai visiškai nusispjaut ant žmonių gyvybės. Ji net pasiruošus susprogdinti visą lokaciją, kartu su visais joje esančiais žmogėnais, jeigu jai kas nors sutrukdys dirbt.
• Čarlis Montegiu (Charlie Montague) – labai ambicingas žaidimų kūrėjas. Fijos Zborovskos bernas, kuris dėl jos net buvo pašalinęs pusę savo smegenų ir įdėjęs tą pusę į savo robotą. Kitų yra aprašomas, kaip itin erzinantis.
• Frenkas Spaiseris (Frank Spicer) – žymus muzikantas, kuris prieš atvykstant į Blekrifą rašydavo ir atlikinėdavo dainas. Tikra legenda, kuri, dėja, prarado savo balsą ir pradėjo skambėt kaip penkiasdešimt cigarečių į dieną rūkantis pensininkas. Jo hitus dažnai galima išgirsti žaidime.

Pipedijos recenzija

Koltas ruošiasi panaudoti vieną plokščių prieš eilinį eternalistą

Mūsų vertinimas

• Grafika: - 20/25 - žaidimas labiau skiriasi ne savo grafika, o savo stilistika. Labai toksai spalvotas ir gražus pasaulis Blekrifo saloje, su savo architektūra ir kitkuo. Aišku, būtų geriau, jeigu Deathloop nebūtų optimizuotas kaip šikna. Labiausiai Apdame, kur geimas gali labai taip striginėti dėl didelio dvaro ir padegusios dirbtuvės.
• Muzika: - 20/25 - šešiasdešimtieji ir jų muzika turėjo labai didelę įtaką žaidimui, kas labai pastebima. Ačiū kompozitoriui Tomui Saltai, Deathloop muzika labai įsiminanti, energinga, ir kūpina charakterio. Pagrindinis žaidimo takelis „Welcome to Blackreef“ neblogai taip supažindina su žaidimo atmosfera. Vienintelis dalykas yra tas, kad muzika žaidime itin dažnai kartosis dėl laiko kilpos, todėl gali ir konkrečiai užknisti. Dar negalima nepaminėti Frenko Spaiserio šedevrus, tokius, kaip „Ode to Somewhere“, realybėje sukurtus Eriko Talabos ir Džefo Kamingso.
• Playstory: - 15/25 - Deathloop didžiausia problema yra repetityvumas. Dėl laiko kilpos, žaidėjas tirynės tas pačias lokacijas keliasdešimt kartų ir galu gale pradės nuobodžiauti. Žaidimo istorija truputi gelbėja, nes gan įdomi ir jaudinanti, tačiau žaidimo galai labai jau nuviliantys ir neatsako į daugelį prieš tai pasistojusių klausimų.
• HUD/Interfeisas: - 20/25 - daug maž lengvai suprantamas interfeisas, nors geimo pradžioje gali būti truputi painus; labiausiai pagrindinis meniu.

Galutinis vertinimas: 75/100

Bei kita žinoma informacija

• Ne tik Koltas ir Džiuliana supranta, kad yra užstrigę laiko kilpoje. Taip pat yra Čarlio Montegiu juokingas robotas 2-BIT'as ir Karlo įlankoj gyvenanti Pikė Regzlė. Abu irgi viską pamena.
• Daugelis Čarlio Montegiu žaidimų yra Deathloop velykų kiaušiniai. Visos arkados rodo geimus, kurie labai jau panašūs į kitus Bepezdos išleistus taitlus, pavyzdžiui Doom ar Wolfenstein. Be to, Čarlio žaidimas „Condition Detachment“ labai jau primena Among Us.