Dishonored

Čia aprašomas kompiuterinis žaidimas

Dishonored

Gamintojas: Arcane Studios

Leidėjas: Bethesda Softworks

Platforma: PC, PS3, Xbox 360, PS4, Xbox One

Išleidimo data: 2012

Žanras: pirmojo asmens stealth

Kalba: anglų kalba

Žaidėjai: vieno

Tinklalapis: Steam

Ale „Dishonored“ (liet. "Nugarbintas") esą veiksmo žaidimų serija sukūrta „Arkane Studios“ ir išleista „Bethesda-Softworks“. Pirma dalis „Dishonored“ buvo išleista 2012-tais, o jos tęsinys „Dishonored 2“ – 2016-tais. Abidvi dalys, o taip pat jų papildai, vyksta išgalvotam pasauly, Salų Imperijoje, kur pastoviai vyksta kažkokie kliedesiai, juodosios magijos ir tragedijos. Visų dalių protagonistai tampa nugarbinti ir dabar jiems čia reikia savo tą garbę atgauti. Serija išgarsėjo savo detaliu ir įdomiu pasauliu, atmosfera, o taip pat pačiu geimplėju, leidžiančiu žaidėjui kaip būti pacifistišku geruliu, taip ir visko naikinimo mašina. Žaidėjo pasirinkimai veikia žaidimo taip vadinamą „chaoso sistemą.“ Jei žaidėjas daug žudys ir bus pilnu nachalu, žaidimas sunkės ir pasaulis bus labiau depresyvus ir atvikščiai, jei bus geru berniuku, viskas bus šviesu ir gražu.

Iš viso yra du žaidimai – Dishonored ir Dishonored 2, du papildai pirmajai daliai – The Knife of Dunwall, The Brigmore Witches, atsikras papilas antrajai daliai – Death of the Outsider, o taip pat beveik nesusijęs geimas Deathloop, kuris egzistuoja toj pačioj visatoj.

Pasaulis

Pasaulio žemėlapis. Kairėje matoma salų imperija, dešinėje - Pandisijos žemynas. Taip pat, dešinės viršuje užrašyti pasaulio trylika mėnesių.

Kaip jau mynėta, žaidimai vyksta išgalvotame pasaulyje, o būtent taip vadinamoje Salų Imperijoje (angl. The Empire of the Isles). Imperija susideda iš keturių šalių, kiekviena iš kurių turi savo kultūrą ir istoriją. Iš visų keturių imperijos šalių, žaidėjai pabūna tik dviejuose – Gristole ir Serkonase, o kitos dvi – Tivija ir Morlis – yra minimi tik dokumentuose ir nuo kai kurių personažų briedų. Nors pasaulis buvo įkvėptas realaus gyvenimo šalių, turi keletą skirtumų:

1. Pasaulis yra vienu metu atsilikęs ir pažinojęs, jei lyginti su mūsų laikais. Imperijos nevykeliai vis dar gyvena savo 17-18-taisiais amžiais, neturi jokių kompų ar aifonų, tačiau turi gan įdomias konstrukcijas bei mechanizmus. Mat, čiūveliai suprato, kad iš vietinių banginių taukų gaunasi neblogas toks kuras, kurį jie naudoja tokiems dalykams, kaip, pavyzdžiui: elektrinės sienos, taip vadinamos „šviesos sienos,“ pro kurias gali praeiti tik tam tikros asmenybės, o visi kiti tučtuojau sudega ir pasiverčia į dulkes. Arba sukantys bokštai, kurie šaudo į visus nedorėlius sprogstamosiomis strėlėmis. Kai kurie itin pakvaišę genijai, kaip Kirinas Džindošas, sau yra pasistatę rūmus, kurių vidūs drastiškai keičiasi vien patraukus svirtį.

2. Apart nuo paprasto pasaulio, yra taip vadinama Tuštuma (The Void) – vieta, kurioje egzistuoja antgamtinės jėgos, kurias žmonės vadina magija, arba juodaja magija. Toje tuštumoje gyvena Pašalinis (The Outsider) – būtybė, nei gera, nei bloga. Jisai karts nuo karto dovanoja savo tatuiruotę ir galias tiems, kurie, jo manymu, gali pakeisti istoriją. Dėl viso to Tuštumos bliūdo formavosi visokie kultai, buvo kuriamos runos ir amuletai. Prieš Pašalinio įtaką bei kultus kovoja „kekvieno žmogaus abatija“ (The Abbey of the Everyman) – religiniai fanatikai, kurie vadina save prižiūrėtojais, tikintys, kad tasai Pašalinis, bei visos tos magiškos erezijos kenkia žmogui.

Apart nuo salų imperijos, yra ir tolimasis Pandisijos žemynas. Tikima, kad ten daug ereikų, juodųjų magijų ir kitko. Daugelis bandė kolonizuoti šį žemyną, tačiau taip niekas ir nesugebėjo. Tie, kurie bandė, arba mirdavo, arba pakvaišdavo.

Kaip žaidžias

Visos Dishonored dalys valdomos iš pirmo asmens. Iš esmės tai yra stealth žaidimas, kuriame didžiąją dalį laiko žaidėjas slepiasi nuo priešų ir tyliai, nepastebimai bando prieit prie užduočių ir įvykdyt misijas, tačiau šitas gabalas leidžia žaidėjui nesislėpti, o imti ginklus į rankas ir visus aplink nudobti. Visose dalyse yra keletą būdų kaip prieiti prie užduoties – ar tai slapti keliai, ar stogai, kanalizokai, ar kitka – ir žaidimas skatina žaidėjo išradingumą randant savo kelius ir būdus. Protagonistai turi arsenalą visokių ginklų ir prietaisų, kuriais geimeris gali ir žudyt, ir atitraukt dėmėsį, ir net atjungt kai kuriuos mechanizmus, be to, jie turi arba gali turėti unikalias supergalias, kuriomis galima išvis prigalvoti visokių psichopatiškų nesąmonių ir visokių triukų, ir žadimas leidžia daryt su visais tais pribambasais ką tik nori.

Taip pat daugelis dalių turi taip vadinamą chaoso sistemą, kuri stebi kiek žaidėjas žudė žmonių ir, šiaip, kaip elgėsi žaidimo eigoje. Jeigu po savęs geimeris paliko šimtą lavonų, sekančios misijos bus tamsesnės pagal atmosferą, bus daugiau priešų ir žiurkių, o personažai turės blogesnę nuomonę apie protagonistą, ir atvirkščiai – jei žaidėjas bus geručiu ir nieką nežudys, viskas bus gerai iš šviesu.

Siužetas

Dishonored

Korvas Atanas (Corvo Attano) esa toksai imperatorės Džesaminos Koldvin (Jessamine Kaldwin) gynėjas, kuris vat jau atvaro iš kitos šalies. Kodėl tą čiudą išvarė kuo toliau nuo itin svarbios asmenybės, kurią esąs paskirtas ginti? A vat todėl, kad Gristolio sostinėje Danvole (Dunwall) epidėmija, sukelta žiurkių baigia gabot populiaciją, tad Korvas buvo nusiųstas kiton šalin pagalbos prašyt, gal tie turi kokio vaisto. Tačiau, grįžęs pas imperatore, duoda laišką, kuriame ta kitoji šalis siunčia ją ir visą Danvolą nachui. Kol Džesamina keikia nedorėlius, iš niekur nieko atsiteleportuoja žudikai, norintys imperatorės galvos. Korvas nugali kelis, tačiau jį greitai magijos būdu sulaiko vienas žudikų, kol kitas įsmeigia kalaviją tiesiai Džesaminai į krūtinę, o jos dukrą – Emilę Koldvin – pavogia ir greitai išnyksta. Šnipinėjimo vadovas Hairamas Berouzas (Hiram Burrows), didysis prižiūrėtojas Tadėjas, arba gal Tadas Kembelas (Thaddeus Campbell) ir sargybiniai atvykstą, pamato Korvą kartu su negyva imperatore ir iškart jį apkaltina. Korvas, kuris šnekėt nemoka, kopūstgalvis, net nebando prieštarauti ir yra tučtuojau nuvestas į Koldridžo kalėjimą, o šnipinėjimo vadovas tampa imperijos lordu regentu.

Korvas sugeba pabėgti iš kalėjimo taip vadinamų lojalistų pagalba. Jį pasitiki valtininkas Samuelis, kuris nuveža Korvą į apleistą užeigą „Skalikų duobės.“ Lojalistų sąmokslas paaiškina tajam, kad nori mest lauk tą tironą lordą regentą ir pasodint atgal princesę Emilę ant trono. Tam, Korvui reikia atsikratyti pagrindiniais regento remėjais. Tai, kaip jis tai padarys yra žaidėjo reikalas, tačiau žudymas ar nemirtinas neutralizavimas turės savo pasėkmių. Atsikratęs visais remėjais bei pačiu lordu regentu, Korvas atšvenčia su lojalistais, kurie vos ne iškart jį išduoda, nunuodiję protagonistą ir nusiųntę jį į Uštvindytąjį rajoną. Išdavikai, žiūrint į geimerio elgėsį, galvoja, kad Korvas neleis jiems manipuliuoti Emile, arba manys, kad tasai bus per daug žiaurus ir galutinai sugriaus Imperiją. Užtvindytame rajone, Korvą pasitiki tie patys asasinai, kurie geimo pradžioje užpuolė jį ir imperatorę, o taip pat jų lyderis ir imperatorės žudikas – Daudas – ir visa šaika jį uždaro, o jo arsenalu atsikrato. Korvas turi pabėgti iš rajono ir surasti Samuelį, o pakeliui, gali atkeršyti Daudui už imperatorės nužudymą. Grįžęs į „Skalikų duobes,“ Korvas sužino, kad lojalistai pagrobė Emilę į Kingsparou salą ir, radęs valtininką, kartu su juo tenai ir nuplaukia.

Atsižvelgiant į tai, kai žaidėjas elgėsi viso geimo metu, salos atmosfera ir lojalistų likimai skirsis. Aukštame chaoso lygije, Samuelis smarkiai kritikuos Korvą, Martinas nusižudys vos pamatęs protagonistą, Pendeltonas yra pašautas, nors ir nemiręs, o Hevlokas laikys Emilę bokšto gale ir bus pasiruošęs šokt nuo jo kartu su mergaitę, vos tik Korvas išdrįs prisiartinti. Žemame chaoso lygyje, Martinas ir Pendeltonas bus apnuodyti Hevloko, kuris neatakuos protagonistą, kol tas nepaims rakto nuo kambario, kur sėdi užrakinta Emilė. Žaidimas turi tris pabaigas - gerą (žemas chaosas), kada Emilė sėdą į sostą, o maro jau ir nebeliko ir viskas yra gerai, blogą (aukštas chaosas), kada viskas blogai, maras vis dar plista, o Emilė niekam nepatinka, kaip ir Korvas, ir blogiausią (aukštas chaosas; Emilė miršta), kada imperija visiškai save sunaikina, pilna anarchija, o Korvas nešdinasi kuo toliau nuo Danvolo, kad viso to košmaro nebematyt.