Dainuojančioji revoliucija

Dainuojančioji revoliucija - tai toji, kuri prieš keliasdešimt metų vyko Lietuvoje, kai lietuviai sukilo prieš sovietų okupantus ir kokiu tai būdu taikiai eidami į mitingus, vis dainavo ir dainavo dainas. Matomai tą dainavimą sugalvojo Vytautas Landsbergis, mat jis buvo muzikologas ir labai tas dainas mėgo. Gavosi toksai Fluxus, kur sovietų kareiviai su automatais, o lietuviai - su dainomis.

Ryškiausi dainuojančiosios revoliucijos įvykiai - 1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitingas, kuriame dalyvavo skirtingais duomenimis nuo 250 iki 500 tūkstančių žmonių, 1988 rugsėjo 28 bananų balius, o taip pat 1989 įvykęs milžiniškas, apie miliojną žmonių Lietuvoje ir dar apie 1-1,5 milijono Latvijoje ir Estijoje surinkęs Baltijos kelias, nusitęsęs nuo Vilniaus per Rygą iki Talino.

Taip pat tarp tų įvykių - ir Kovo 11, ir Sausio 13, tapę mūsų pergalių dienomis.

Iki šių laikų Dainuojančioji revoliucija varo iš proto visokius kremlinus, vatnikus beigi koloradus, kaip anuomet iš proto varė visokius Jedinstvo ir KGB veikėjus. Anie dėl savo labai būdingos sociopatijos banaliai nesupranta, kad žmonės gali tiesiog norėti laisvės ir gėrio. Tai nuo anų laikų jiems nekenčiamiausiu žmogumi tapo Vytautas Landsbergis, mat kažkaip galvose jiems viską sujautė ir sukėlė tokį kognityvinį disonansą, kuris iki šiolei nesibaigia. O kaip žinia, kognityvinis disonansas sukelia stiprią frustraciją, o šioji išvirsta į pyktį ir neapykantą. Štai tą pyktį ir neapykantą iš anųjų ir matome.