Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Ciklodolas
|
O išties tai pirkite vaistus, nes jie yra labai geri ir gydantys ir jums padės gydytojas ir vaistininkas, o kuo daugiau nupirksit, tai tuo geriau! Čia dar gali būti, kad mes visai nusišnekėjom, taip kad parašykit apie tai diskusijose, o taip pat galit ir pataisyt išsyk viską ir papildyt. |
|
Ciklodolas, ciklodolis arba parkopanas (rus. циклодол, lot. cyclodol, parkopan, chem. trihexyphenidyl) - populiarusis sovietinis PCP analogas, nuo kurio būdavo tokių gliukų ir efektų, kad ne kiekvienas narkomanas išdrįsdavo juo narkašintis. Vienok labai populiarus vaistas psichiatrijoje, nes naudotas visokioms drebligėms ir kitiems pašaliniams efektams panaikinti, kurie nuo visokių neuroleptikų kildavo - ypač nuo visokių fenotiazino darinių. O ir dabar irgi tuo pačiu tikslu naudojamas.
Vienok populiarus ciklodolas buvo tarpe hardkorinių narkomanų, kaip tik tais laikais, kai nebuvo narkomanijos. O ypač buvo populiarus durnynuose, nes ten labai jau lengvai pakliūdavo visoks jaunimėlis, o dar kiti, ten pabuvoję, paskui neretai dar ir užmegzdavo tiekimo kanalus: iš tų pačių ligonių mainais už cigaretes, gaudavo ciklodolo saujomis. Taip kad vienareikšmiškai ciklodolas būdavo siejamas su psichais, juoba kad ir jo poveikis panašus būdavo - šitų tablečių apsiriję puspročiai pakraupindavo aplinkinius nevaikiškai.
Ciklodolo istorija
Šiaip jau ciklodolas buvo pradėtas gaminti dar 1949 metais, kai buvo atrasta, kad jis padeda nuo Parkinsono ligos. Vienok jau 1953 metais, kai atsirado garsusis largactil, dar žinomas, kaip chlorpropazine arba aminazin. Vat tada staiga visokie psichiatrai pamatė, kad nuo tų vaistų kyla visokie labai stiprios Parkinsono ligą primenančios simptomatikos, o tas simptomatikas ciklodolas panaikina keleriopai geriau, nei padeda nuo Parkinsono ligos.
Vat tada ir prasidėjo staigus ciklodolo populiarėjimas įvairiose psichiatrinėse ligoninėse. Ir užtat jau apie 1960 metus jis tapo visuose durnynuose įprastu vaistuku. Ir vat kaip tik tada daugybė visokių veikėjų atrado, kad užsimetus 3-4 tabletes ciklodolo, pareina visokie gliukai su visokiomis būsenomis.
Reikia pasakyti, kad šitus efektus pirmiausiai pastebėjo visokie SSRS narkomanai, nes esant narkotikų trūkumui, anie bandydavo viską, kas tik įmanoma. Tai vat jau apie 1965 per įvairias SSRS vietoves prasinešė staigi, bet greitai pasibaigusi mažo masto ciklodolo epidemija su visokiais psichais, lakstančiais po gatves ir darančiais visiškus kliedesius. Taip su PCP primenančių preparatų vartojimu Sovietų Sąjunga geru dešimtmečiu aplenkė JAV.
Tuo tarpu Vakaruose, kur buvo kitų įvairių medžiagų, ciklodolas neišpopuliarėjo - ten rasdavo žmonės kitų alternatyvų. Vienok labai artimas ciklodolui PCP ten irgi įėjo į istoriją.
Ciklodolo efektai
Kur daktarai prirašo, tai ten efektai yra gydomieji, dargi tokie, kad pagal nusistovėjusias praktikas, kai tik visokių neuroleptikų kokiems ligonims prirašo, tai dažnai ir ciklodolis pridedamas, kad mažiau būtų blogumų. Ale vienok atsiranda įvairių narkomanų, kurie ima naudoti ciklodolį ne pagal paskirtį, tai čia turim pasakyti, kad efektais jis pasižymi gana įspūdingais.
Savo chemine sandara ciklodolis nemenkai primena fenciklidiną, taip kad nuo didesnių dozių ir poveikis daug kuo panašus, tegul ir silpniau išreikštas. Būdingas didelis kiekis haliucinacijų ir nestipri euforija, permaišyta aplinkos suvokimo sutrikimais, trumpalaikės atminties praradimais, aiškia deliriumo simptomatika.
Dėl sutrikusio aplinkos suvokimo būdingi atvejai, kai ligonis painioja duris su langais (ir per pastaruosius išeina lauk, užsimušdamas), neatpažįsta žmonių, bando kovoti su daiktais, užpuola pravažiuojančias mašinas ir pan., būdingas sustiprėjęs raumenų tonusas (nors efektų stiprumu neprilygsta PCP), trumpalaikiai ir ilgalaikiai atminties praradimai, kliedesys, nerišlus šnekėjimas.
Psichotiniai reiškiniai tęsiasi maždaug 1-2 paras. Galutinėse intoksikacijos stadijose būdingas paciento išsekimas, silnumas, vangumas, tačiau pacientą kamuoja nemiga. Prasta savijauta dalinai būna susijusi su stipriu pervargimu.
Kaip ir PCP atveju, ciklodolinės narkomanijos yra gana retos, nes narkomanų mirtingumas yra kraštutinai didelis, negana to - dar ir labai stipri ir greita migracija prie opioidų. Perdozavimų rizika didelė, esant perdozavimui, būdingas požymis - konvulsijos, plaučių ir širdies paralyžius, letalinė baigtis.
Bent kiek ilgesnis reguliarus didesnių dozių vartojimas sukelia smegenų pažeidimus - Olney vakuoles, panašiai, kaip ir ketaminas ar fenciklidinas. Nuolatiniams ciklodolo vartotojams būdingi totaliniai ilgalaikės ir trumpalaikės atminties praradimai, aiški silpnaprotystės simptomatika.
Ciklodolą vartojančių narkomanų būdingas bruožas - kraštutinai didelė drebligė, kūno kretėjimas, smarkiai virpančios rankos, besitampantys, konvulsyvūs judesiai, paranoidalinio pobūdžio kliedesiai, dezorientacija aplinkoje, visiškai sutrikusi atmintis. Būdingas liesas kūno sudėjimas, randai ant rankų, veido, sumušimai - dėl dažnų traumų, kylančių apsivartojus. Ilgainiui pacientai praranda visus socialinio bendravimo įgūdžius, gyvena šiukšlynuose, etc..
Ciklodolo sukeliamas abstinencijos sindromas savo stiprumu ir sunkumu primena tą, kuris kyla nuo heroino, tačiau sunkiais atvejais su būdingomis konvulsijomis.
Kiti ciklodolo pavadinimai
Čia kad žinotumėte, jums kitus ciklodolo pavadinimus irgi pateikiame, nes jų yra gana įvairių:
- Aparkan
- Apsen
- Artane
- Apo-Trihex
- Benzhexol
- Benzhexolum
- Cyclodol
- Pacitane
- Parkin
- Parkinane
- Parkopan
- Sedrena
- Trihexane
- Trihexyphenidyl hydrochloride
- Triphenidyl
| ||
| Opioidai: | ||
| Psichodelikai: | ||
| Stimuliantai: | ||
| Kiti visokie: | ||
| Dar skaitinių: | ||