Chunveibinai

Chunveibinai arba Raudonieji sargybiniai (kinų kalba - Hóngwèibīng, 红卫兵/紅衛兵) - taip buvo vadinami Komunistinės Kinijos partiniai aktyvistai, buvę Mao Dzeduno laikais, itin aktyviai nuo 1966 iki 1968. Buvo esminė varančioji Kultūrinės revoliucijos jėga, chunveibinų grupuotės tuo metu Kinijoje kėlė milžiniškus kiekius pogromų, masinių žudynių ir išžaginimų, terorizavo visus, kas neįtiko partijai.

Oficialiai chunveibinai kovojo prieš seną, blogą, vakarietišką ir imperialistinę kultūrą, prieš oficialiai skelbiamas keturias senienas - senas idėjas, seną kultūrą, senus papročius ir senus įpročius. Realiai gi tai reiškė kultūros palikimo naikinimą, tautinių mažumų naikinimą, Vakarų kultūros naikinimą ir bet ko, kas neįtiko Mao Dzeduno grupuotei naikinimą. Visas šitas naikinimas turėjo vykti perauklėjant arba naikinant žmones, kurie atstovauja tas keturias senienas. Tai reiškia, kad tos keturios senienos buvo naikinamos žmonių mušimo, kankinimo ir žudymo būdu.

Pavadinimas "chunveibinai" į lietuvių kalbą atėjo iš rusų kalbos, tad smarkokai nutolęs nuo originalaus tarimo. Tačiau dabar siūlomi pavadinimai, kaip kad "chungveibingai" ar "chungveibinai" yra dar mažiau panašūs į originalų tarimą - "hongveibin". Tuo tarpu žodis "hongveibinai" matyt išvis niekada nebus vartojamas lietuvių kalboje.

Chunveibinų susikūrimas ir veikla

Pagal savo oficialias funkcijas chunveibinai buvo kuriami panašiai, kaip Lenino laikais buvo kuriamas komsomolas - t.y., komunistinio jaunimo organizacija, veikianti kaip pagalbiniai ČK ir kariuomenės būriai, skirti visuomenės terorizavimui, pogromams, susidorojimams su politine opozicija ir kartu moksleivių bei studentų ideologizavimui. Tačiau skirtingai nuo rusiško komsomolo, kiniški chunveibinai greitai išaugo į visiškai nevaldomus didelius būrius, kurie ėmė siautėti, rengdami pogromus, žaginimus, žmonių grobimus, kankinimus, žudynes ir panašiai savo nuožiūra, be jokių partijos nurodymų. Pirmi chunveibinų būriai susidorojimus su žmonėmis rengė jau apie 1960-1962 periodą, tačiau oficialiai apiforminti į atskirą organizaciją buvo tik 1966.

Chunveibinai gaudydavo inteligentus ar šiaip kuo nors partijai neįtikusius žmones, įskaitant ir partijos narius, o paskui su jais susidorodavo. Susidorojimai varijuodavo nuo mušimų ir kankinimų, verčiant žmones viešai atgailauti prieš minią, kuri paprastai spjaudydavo ant kaltinamųjų iki tiesiog nužudymų, išžaginimų ar netgi masinių žudynių. Tipiškais atvejais susidorojimai vykdavo ir su aukų šeimų nariais - vaikai būdavo mušami, moterys grupiškai išžaginamos, kartais šeimų nariai būdavo kankinami tol, kol patys nusižudydavo. Paprastai tie susidorojimai vykdavo kraštutinai žiauriai ir nevaldomai, žudomi būdavo netgi vaikai ir kūdikiai. Kadangi chunveibinų būriai augo, tai jie vis dažniau užpuldavo ir sunaikindavo netgi ir partijos vadovaujančius darbuotojus, jei tik tie pasirodydavo per mažai komunistiški.

Apatinės Kultūrinės revoliucijos aukų ribos šiais laikais vertinamos kaip maždaug 2 milijonai, tačiau tai tik apatinės ribos. Įprastai skaičiai laikomi mažiausiai kelis kartus didesniais, tačiau kartu nenustatomais dėl Kinijos valdžios ribojimų ir įslaptinimų. Kaip pvz., yra žinoma, kad dar 1978 metais Kinijos maršalas Ye Jianying per kompartijos suvažiavimą viešai pareiškė, kad per Kultūrinę revoliuciją žuvo 20 milijonų žmonių. Pagal dalies istorikų vertinimus, netgi ir šitas skaičius gali būti smarkiai sumažintas.

Chunveibinų naikinimas

Kadangi masinis chunveibinų siautėjimas problema tapo labai greitai, tai Mao Dzeduno sprendimu dar 1967 aktyviausius chunveibinus pradėjo gaudyti ir į kaimuose esančius konclagerius ėmė siųsti Kinijos kariuomenė. Kariuomenei sekėsi gana sunkiai, nes tenai irgi buvo nemažai chunveibinų. Galų gale 1968 metais buvo paskelbta apie tai, kad chunveibinai yra panaikinami, tačiau nepaisant to, chunveibinų aktyvizmas tęsėsi ir toliau, tarpais pereidamas į susidūrimus su kariuomene, juntamai nuslopo tik apie 1969-1972 periodą, tačiau protarpiais chunveibinų rengiamų susidorojimų dar pasitaikydavo netgi iki 1976, kai Mao Dzedunas numirė, o paskutiniai chunveibinų gaudymai ir siuntimai į konclagerius dar vyko iki pat 1979.

Chunveibinų nesigavo efektyviai naikinti, nes jie nuolat skelbė ištikimybę Mao Dzedunui ir būdavo aršiausi jo palaikytojai. Taigi, nors Kinijos kariuomenė juos ir gaudė, ir siuntė į kaimų konclagerius, tą turėjo daryti su išlygomis ir toleruojant tą patį chunveibinų siautėjimą. Žodžiu, gavosi tokios ir problemas keliančios, ir sunkiai naikinamos grupuotės.

Per 1962-1979 periodą Komunistinė Kinija į koncentracijos stovyklas kaimuose išsiuntė maždaug 16-18 milijonų chunveibinų narių, nemaža dalis tuose konclageriuose ir žuvo. Kiek tų jaunų žmonių išsiuntė į kaimus ir nužudė patys chunveibinai - iki šiol nėra aišku, nes žudynes rengė ir chunveibinai, ir Kinijos armija, ir paskiros vietinės kompartijos grupuotės. Nužudytieji niekur nebūdavo apskaitomi ir nors po Mao Dzeduno mirties per politinius teismus ir partinius suvažiavimus kurį laiką buvo viešinami kai kurie faktai, gana greitai informacijos skelbimas buvo sustabdytas ir daugelis medžiagos vėl buvo įslaptinta ir neskelbiama iki šiol, vietoje to skleidžiant įvairiarūšę dezinformaciją.

Neadekvatus žodžio "chunveibinai" vartojimas

Pagal neadekvatų žodžio "chunveibinai" vartojimą, vadinant tuo žodžiu ką papuola, šiais laikais galima atpažinti visokius pusgalvius, kurie rašo ką papuola, nesuprasdami, apie ką išvis kalba. Nemokšiškumas paprastai susiveda į tai, kad šnekėtojas įsivaizduoja, kad chunveibinas - tai tiesiog šiaip koksai tai Mao gerbėjas ar kažkokių kultūros paminklų naikintojas. Realybėje gi chunveibinai užsiimdinėjo masinėmis žudynėmis.

Daugelyje lietuviškų žodynų ar enciklopedijų yra absurdiški chunveibinų apibrėžimai, atėję iš senų sovietmečio laikų, maždaug apie 1960 metus, tai galima aptikti tokių nesąmonių, kaip pvz.:

• "Dėl jų keliamos anarchijos 1968 chungveibinų būriai buvo paleisti, aktyvistai išsiųsti fiziniam darbui į kaimus. Vėliau chungveibinų veikla pasmerkta." - taip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija. Realiai gi chunveibinai buvo masiškai žudomi, o kaimai buvo tik oficialiai vadinami kaimais, nes realiai tai buvo kaimo vietovėse esančios koncentracijos stovyklos. Masinius tų pačių chunveibinų įkalinimus, kankinimus ir žudymus irgi yra per minkšta pavadinti "pasmerkimu".
• "Politiškai nesubrendusio jaunimo būriai, dalyvavę vad. kultūrinėje revoliucijoje." - taip rašo Tarptautinių žodžių žodynas, kuris formuluotę pasiėmė tiesiogiai iš sovietinės kompartijos apibrėžimų. Tasai "politiškai nesubrendęs" - tai toksai klasikinis komunistinis įvardinimas visokiems komunistams, kurie netiko kitiems komunistams.