Branduolinis susinaikinimas

Branduolinis susinaikinimas - toksai Šaltojo karo konceptas, pagal kurį branduolinių ginklų yra prigaminta tiek, kad karo atveju visa žmonija bus sunaikinta bent keletą kartų, taip kad nieko nebeliks niekur. Todėl nesvarbu, kas bepradėtų karą, visvien paneta bus sunaikinta ir nieko nebeliks. Ir laimėtojų nebus. Bus tiktai pralaimėtojai.

Šitas konceptas atsirado apie 1960 metus, o gal kažkiek vėliau, kai atsirado ir didelės, galingos tarpžemyninės branduolinės raketos, o JAV turimas branduolinių ginklų kiekis viršijo 30 tūkstančių užtaisų. SSRS nuo JAV neatsiliko, tarpžemynines raketas gamino keleriopai didesniais kiekiais, o branduolinių užtaisų - dar daugiau. Kai 1986 SSRS vadas Michailas Gorbačiovas paskelbė, kad bus Perestrojka ir ėmė prašinėti iš JAV ekonominės pagalbos, mainais siūlydamas, kad Rusija biškį nusiginkluos, SSRS turėjo apie 40 tūkstančių branduolinių užtaisų.

Tokie branduolinių ginklų kiekiai reiškė, kad Žėmė, kaip žmonių gyvenama planeta, gali tapti žmonių nebegyvenama planeta.

Žemės planetos branduolinio susinaikinimo paskaičiavimai

Šioje straipsnio dalyje panagrinėsime mechanizmus, kodėl branduolinis ginklas yra pajėgus sunaikinti žmoniją, ir kaip toksai sunaikinimas įvyktų, kokie procesai būtų, kiek tam branduolinių ginklų reikėtų.

Branduolinių ginklų poveikis ir galia

Pirmiausiai reikia suprasti, kad daugelis iš branduolinių bombų, kurios buvo pagamintos, buvo tokios galios, kad galėtų sunaikinti visiškai bet kokį miestą. Tos atominės bombos, kurios buvo numestos ant Hirošimos ir Nagasakio, buvo maždaug 15-25 kilotonų galios. Tačiau tipinės Šaltojo karo branduolinės bombos buvo maždaug 100-200 kilotonų, o kai kurios - ir megatonų galios. Didžiausia kada nors išbandyta Caro bomba buvo 50 megatonų galios.

Pavienė Caro bomba, numesta, pvz., ant Kauno, ne tik patį Kauną nušluotų, bet sukeltų ir didelius sugriovimus Vilniuje, o taip pat sukeltų ir labai didelius kiekius milžiniškų, tūkstančius kvadratinių kilometrų apimančių totalinių gaisrų, kurie sudegintų ir begalę mažesnių miestų, miestelių ar kaimų.

Planetos branduolinio sunaikinimo paskaičiavimai pagal sunaikintinų miestų kiekius

Žemiau pateikiame paskaičiavimus pagal tiesioginį branduolinį Žemės planetos miestų naikinimą. Pastebėtina, kad toksai naikinimas tiesiogiai išsyk sunaikintų tiktai dalį žmonijos, tačiau sukeltų kitus, dar sunkensius poveikius, kurie nagrinėjami kituose skyriuose.

Valstybių branduolinio sunaikinimo paskaičiavimai

Planetoje tėra 195 valstybės. Daugumos jų praktiniam sunaikinimui pakaktų sunaikinti jų sostinę ir visa valstybė tokio smūgio neatlaikytų, kolapsuotų ir griūtų. Tik nedaugelis valstybių yra pajėgios išsilaikyti po momentinio ir visiško sostinės sunaikinimo. T.y., vos poros šimtų branduolinių bombų pakaktų tam, kad visiškai sugriauti planetos politinę sistemą. Didžiausioms valstybėms, kaip kad Rusijai, JAV ar Kinijai reiktų ne vienos, o, pvz., 10-20 branduolinių bombų ant didžiausių miestų, kad netgi galingiausios pasaulio valstybės negalėtų išsilaikyti ir žlugtų.

Lyginant su didžiausiu JAV turėtu branduolinių ginklų kiekiu, t.y., 30 tūkstančių, tai reiškia, kad vos 1% JAV arsenalo pakaktų tam, kad Žemės politinė, ekonominė, mokslinė ir valstybinė sistema būtų sunaikinta.

Branduolinio sunaikinimo paskaičiavimas pagal didžiųjų planetos miestų kiekius

Kitas paskaičiavimas yra paremtas bendrai didžiaisiais miestais. Planetoje 2018 metais buvo 467 miestai, kurių gyventojų skaičius yra maždaug milijonas žmonių ar daugiau ir 598 miestai, kurių gyventojų skaičius buvo tarp pusės milijono ir vieno milijono žmonių. Tai reiškia, kad maždaug 1000 branduolinių bombų pakaktų tam, kad sunaikintų visus planetos miestus, kurie tokio didumo, kaip Vilnius arba kažkiek didesni.

O štai 2015 metų pasauliniais duomenimis, visoje Žemės planetoje tebuvo 4037 miestai, didesni, kaip 100 tūkstančių žmonių. Juose viso gyveno virš 2 milijardų žmonių, netoli trečdalio planetos gyventojų. T.y., šitiems miestams sunaikinti pakaktų dešimtadalio tų branduolinių bombų kurias buvo pasigaminusi SSRS.

Toksai miestų sunaikinimas sukeltų ir gaisrus, ir anksčiau minėtus efektus, susijusius su valstybių kolapsu.

Gaisrų plitimas ir poveikis

Milžiniškus gaisrus gali sukelti ir daug mažesnės galios bombos, nei caro bomba. Iš istorijos žinoma, kad milžiniški gaisrai kilo ir po Hirošimos bei Nagasakio bombardavimų. Dėl tų gaisrų žuvo daugiau žmonių, nei tiesigiai buvo nukauta smūginės bangos poveikiu.

ėl didžiulių gaisrų daugelis miestų, ypač atsilikusiose šalyse, kur daug medinių pastatų (pvz., Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos valstybės) būtų tiesiog sudeginti gaisruose. Analogiški viską naikinantys gaisrai buvo ir tyčia keliami II Pasaulinio karo metais. Tada padegamosiomis bombomis buvo sunaikinti tokie miestai, kaip Tokijas ar Hamburgas, kur per paskirus bombardavimus žuvo šimtai tūkstančių žmonių.

Pastebėtina, kad milžiniški miškų gaisrai dėl tokio poveikio gali kilti netgi šlapiuoju sezonu, nes pavienio branduolinio sprogimo šilumos gali pakakti tam, kad medžiai būtų padegti šimtų ar netgi tūkstančių kvadratinių kilometrų plote. Tokiu atveju netgi labai dideli kiekiai drėgmės miško jau neapsaugotų, nes jis džiūtų nuo degimo šilumos ir todėl degtų toliau.

Taigi, čia svarbu suprasti, kad didžiulė dalis žmonijos, ypač kaimo vietovėse, žūtų netgi ne nuo tiesioginio branduolinio ginklo poveikio, o tiesiog dėl gaisrų, o kurie išliktų - vėliau žūtų nuo bado. Suminis gaisrų tiesiogiai sukeltas žūčių kiekis vertintinas kaip nuo 100 iki 200% nuo žūčių kiekio miestuose. T.y., miestuose žuvus 2 milijardams žmonių, dar apie 2-4 milijardai žūtų aplink miestus kilusiuose milžiniškuose gaisruose.

Technologinis, mokslinis, politinis ir ekonominis sunaikinimas

Kitas kriterijus planetos sunaikinimui - tai tiesiog politinis, ekonominis ir technologinis planetos sunaikinimas. Sunaikinus, pvz., vaistų gamyklas, žmonija po kiek laiko išmirtų nuo ligų. Sunaikinus trąšų ir pesticidų gamyklas, žmonija mirtų nuo bado. Sunaikinus žinių centrus (universitetus ir pan.) žmonija bendrai kolapsuotų visose pramonės srityse. Sunaikinus sunkiąją pramonę, žmonija prarastų pajėgumą palaikyti žemės ūkį, energetiką ir kitas sritis. Sunaikinus elektronikos pramonę, žmonija tiesiog būtų nublokšta maždaug šimtmečiu atgal, kur vėlgi sunkiai išsilaikytų.

Vien tokie poveikiai, neskaitant branduolinio ginklo tiesioginio poveikio, o ypač dėl žlugusios medicinos per artimiausius 20-30 metų po branduolinio karo žūtų mažiausiai apie 3/4 planetos gyventojų, t.y., apie 5-6 milijardai žmonių.

Sumoje, padarius visus tokius pažeidimus, iš žmonijos išliktų tik labai menka dalelė, ir ta dalelė būtų nublokšta į Viduramžių ar dar prastesnį mokslinį, politinį, ekonominį ir technologinį lygį.

Tokiam sunaikinimui tereikia sunaikinti esminius žinių, pramonės ir ekonomikos centrus - t.y., didžiuosius miestus.

Kiti branduolinio karo efektai

Be aukščiau minėtų gaisrų, ekonominio, mokslinio ir politinio naikinimo bei tiesioginio naikinimo, yra dar paties branduolinio kolapso aspektas, anksčiau žinomas kaip branduolinė žiema. Šiais laikais tai labiau nagrinėjama, kaip totalinis planetos kolapsas, kur pasireikštų įvairios problemos, dėl kurių kiltų milžiniški žmonių žūčių kiekiai, galintys siekti milijardus ar daugiau.

Tokią katastrofą gali sukelti vos keli šimtai branduolinių sprogimų, kurių galia yra nuo 100 kilotonų ar daugiau. Keli tūkstančiai sprogimų tokią katastrofą sukeltų jau garantuotai, ir visiškai nevaldomu lygiu.

Esminiai tokio branduolinio karo netiesioginiai poveikiai:

• Didelis kiekis branduolinių ginklų sukeltų milžinišką radioaktyvų užterštumą, dėl kurio per artimiausius kelerius metus žūtų bent keli šimtai milijonų žmonių, o žmonijos dauginimosi galimybės didžiąja dalimi būtų sustabdytos bent keleriems metams į priekį vien dėl masinių apsigimimų. Bendras efektas - žmonijos sumažėjimas maždaug milijardu gyventojų ar daugiau.
• Šiluminė ir šviesinė spinduliuotė sukeltų didžiulius kiekius sužeidimų, ypač sunkūs būtų akių tinklainių išdeginimai. Tinklainės būtų išdeginamos per keliasdešimt ar daugiau kilometrų nuo branduolinio sprogimo vietos. Didesnė dalis aklų žmonių chaoso sąlygomis žūtų. Tokios žūtys planetos mastais gali sudaryti daugiau kaip milijardą žmonių.
• Visiškai žlugęs tiekimas, sugriauti ar sudeginti būstai - tai reiškia, kad atėjus žiemai, šaltesnių kraštų populiacijos masiškai mirs iš šalčio. Suminis žūčių kiekis planetoje gali siekti daugiau kaip milijardą, didžiausi poveikiai - JAV, Kanadai, didžiąjai daliai Europos, Rusijai, daliai Kinijos.
• Sunaikintas žemės ūkis, išdeginti žemės ūkio naudmenys, sudegę maisto (grūdų) atsargos - tai reiškia staigų ir nesuvaldomą badą, kuris gali ištikti itin dideles teritorijas. Itin ryškūs tokie poveikiai gali būti [[Kinija|Kinijoje] ir Indijoje. Suminis žuvusių kiekis - apie 2-3 milijardai žmonių.
• Dėl pakitusio debesuotumo, dulkėtumo, stipriai pakitusios temperatūros ir panašių faktorių keleriems metams pažeistas žemės ūkis - dar iki 2-3 milijardų žmonių.

Kaip matome, netgi neskaitant tiesioginio poveikio, o taip pat mokslinės, ekonominės ir pramoninės katastrofos, vien netiesioginiai poveikiai gali išnaikinti apie 6-8 milijardus žmonių, t.y., praktiškai visus planetos gyventojus.

Galutiniai rezultatai

Pagal aukščiau apžvelgtus duomenis, galime pamatyti tokius skaičius:

• Tiesioginis maždaug 4000 didžiausių miestų sunaikinimas - apie 2 milijardai tiesiogiai žuvusių
• Gaisrai po bombardavimo - 2-4 milijardai žmonių
• Technogeninė, mokslinė, politinė ir ekonominė katastrofa - apie 5-6 milijardai žmonių
• Kiti branduolinio karo efektai - patys savaime per kelerius metus sunaikina beveik visą žmonijos populiaciją, sumoje jų naikinimo poveikis - apie 8 milijardai žmonių

Taigi, 4000 branduolinių užtaisų poveikis yra didesnis, nei tas, kuris būtinas žmonijos faktiniam sunaikinimui. Galima numanyti, kad po tokio masto bombardavimo išliktų labai menka žmonijos populiacijos dalis, ir didžiausia tų žmonių dauguma liktų ypatingai prastose, labai silpnai apgyvendintose, šaltose, augmenijos neturinčiose (t.y., negaisringose) vietovėse, tokiose kaip kalnai, dykumos, paskiros tolimos salos ir panašiai. Tačiau tokie menki fragmentiški žmonijos likučiai jau būtų nepajėgūs nei išlaikyti, nei juo labiau atkurti pasaulio technologijų, mokslo ir ekonomikos. Dėl to per artimiausius porą šimtmečių žmonija nugrimztų į pusiau laukinius, viduramžiškus laikus.

Čia tik atkreipsime dėmesį, kad 4000 branduolinių bombų tėra dešimtadalis to branduolinio arsenalo, kurį piko metu turėjo SSRS. Šiuo metu JAV ir Rusija turi maždaug po 5-6 tūkstančius branduolinių bombų, t.y., kiekviena iš jų turi daugiau, nei reikia visiškai sunaikinti planetai.