Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Boninė parduotuvė

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Boninė parduotuvė, kartais dar vadinama kaip čekinė parduotuvė - tokia parduotuvė, kur galima nusipirkti prekes tik už specialius pinigus, taip vadinamas bonas. Tokio tipo pinigai naudojami tada, kai dėl totalinio deficito ir pinigų vertės kritimo rinkoje bandoma sukurti kokią nors antrą, paralelinę, tik išrinktiesiems skirtą rinką, kurioje būtų geresnės prekės, mažesnė infliacija, mažesnis deficitas ir panašiai.

Kai buvo sovietmetis, buvo ištisas boninių ir valiutinių parduotuvių tinklas, kur būdavo prekiaujama už specialius Vnešposyltorg čekius - taip vadinamas bonas. Parduotuvės priklausė Beriozka prekybos tinklui ir buvo ganėtinai įvairios, kaip gana įvairūs buvo ir tie čekiai arba bonos.

Geriausios parduotuvės buvo tiesiog valiutinės parduotuvės, kur užsieniečiai galėdavo apsipirkti už dolerius, o SSRS gyventojai, jei turėdavo pažymas ar leidimus - už specialias bonas, t.y., tuos čekius. Tokių parduotuvių, deja, buvo nedaug ir buvo jos tik tuose miestuose, kur galėjo lankytis užsieniečiai, pvz., Vilniuje. Leidžiami į tokias parduotuves būdavo toli gražu ne visi. Valiutinėse parduotuvėse būdavo naudojama tik speciali bonų rūšis - baltos bonos. Kitur gi būdavo prastesnės bonos, už kurias valiutinėje apsipirkti nesigaudavo.

Kitur būdavo specialios parduotuvės pagal atskiras žmonių grupes - pvz., Sovietinės armijos karininkams, kurie tarnavo užsienyje, būdavo atskiri, kitokie Vnešposyltorgo čekiai - tokios bonos su raudonais kraštais, priklausomai nuo šalies, kur jie buvo, ir galimybė apsipirkti specialiose jiems skirtose boninėse parduotuvėse. Atskira parduotuvė Klaipėdoje buvo skirta tik jūreiviams, kurie už bonas galėdavo irgi įsigyti nemažai visokių prekių.

Vėliau, po Perestrojkos, kai atsirado normali prekyba ir SSRS subyrėjo, visos boninės parduotuvės tiesiog išnyko, kaip absurdas.


Dar žr.