Didžioji audio krizė

Didžioji audio krizė - maždaug apie 1990 prasidėjusi ir gerokai daugiau kaip dešimtmetį besitęsusi audio aparatūros gamintojų krizė, per kurią bankrutavo ar buvo panaikinta ir uždaryta daugybė audio aparatūrą gaminančių kompanijų ir padalinių. Krizė daugiausiai nušienavo įvairias Japonijos kompanijas, kurios prieš krizės pradžią visiškai dominavo pasaulinėse audio rinkose. Pajuto tą ir Vokietijos gamintojai.

Krizės metu dalis audio apratūrą gaminusių firmų išvis bankrutavo, kitos, stambesnės korporacijos tiesiog uždarė savo audio aparatūros padalinius ir išėjo iš to segmento. Įvairių HiFi audio gamintojų atsigavimas pradėjo jaustis tik gerokai po 2000, kai kurie žlugimai ir apsijungimai vyko maždaug iki kokių 2010 metų.

Krizės pradžia buvo susijusi su labai greitu ir sėkmingu Pietų Korėjos ir iš dalies Hong Kongo kompanijų iškilimu, kuris prasidėjo dar apie 1980, kur tokios firmos, kaip, pvz., GoldStar ir daugelis mažesnių ėmė užvertinėti pasaulį visai neblogos kokybės, tačiau kardinaliai pigesne audio aparatūra. Pirmiausiai smūgį patyrė įvairūs japonų būmboksų gamintojai, tačiau greitai konkurencija persimetė ir į televizorių gamybą, o dar paskui - ir į HiFi sistemas. Taigi, apie 1990 įvairiems japonų gamintojams ėmė darytis visai riesta - jie tiesiog neįstengdavo gaminti aparatūros už tą pačią kainą.

Situacija dar labiau pablogėjo per kelerius kitus metus, kai į rinką plūstelėjo daugybė itin pigių Kinijoje gamintų prekių, platintų įvairiausiais pavadinimais. Šios prekės nebuvo kokybiškos, tačiau buvo ypatingai pigios, todėl staigiai sudarė konkurenciją pigiems korėjiečių gamintojams, o šie jau dėl to ėmė itin veržtis į brangesnes rinkas. Taip krizė dar smarkiau pagilėjo ir prasidėjo masiniai audio aparatūrą gaminančių padalinių uždarinėjimai bei audio firmų bankrotai. Prie viso šito dar labai smarkiai prisidėjo ir tokia Grande Holdings kompanija su sukčiumi James Ting, kuris sudorojo tokias firmas kaip AKAI, Sansui ir Nakamichi.

O dar paskui, jau apie 1995 metus visur ėmė plisti mp3 formatas, o kadangi kompiuteriai tuo metu buvo jau kiekvienuose namuose, tai pasirinkimas pas daugelį vartotojų būdavo paprastas: arba kompas, arba HiFi audio, nes kaina sumoje būdavo maždaug panaši. Ir vartotojai rinkdavosi kompus. Taip užsilenkė ir HiFi audio rinka, ir išsyk keli audio formatai: pirmiausiai - vinilai ir audio kasetės, o gana greitai ir CD. Taigi, vietoje atsigavimo gavosi krizės tęsinys, kur jau skaudžiai kentėti ėmė net ir Pietų Korėjos firmos.

Taigi, apie 2000 metus iš buities HiFi sistemos faktiškai išnyko, ėmė nykti netgi ir visokie mažesni centriukai, ir netgi būmboksai. Kiek ilgiau išsilaikė nebent tie aparatūros gamintojai, kurie buvo gerai išsiplėtę automobilinėse audio sistemose ir televizoriuose, bet ir jiems nebuvo gerai.

Po truputį krizė ėmė slopti tik apie 2005-2010 metus, kai daugelis audio gamintojų persiorientavo ir ėmė gaminti kas kolonėles kompiuteriams, kas audio centrus, galinčius groti MP3, o kas - ir Bluetooth sistemas. Po truputį šiuo metu rinka linkusi atsigauti, padeda tam ir audiofilai, ir daugelis kitų, kas atranda tiesiog neįtikėtinai geresnes senos aparatūros savybes, tačiau iki realaus atsigavimo dar labai toli.

Krizės pasekmė - iš audio sistemų rinkos išnyko tokie garsūs prekių ženklai, kadaise buvę visur įprastais, kaip National, Technics, AKAI, Fisher, AIWA, Crown, Sanyo, Toshiba, Telefunken, Grundig, Sansui, Nakamichi. Nors šie ženklai vis dar daugeliui pažįstami, tų kompanijų arba nėra, arba jos uždarytos, arba nupirktos kitų kompanijų, arba tiesiog nustojo gaminti audio aparatūrą, arba firmos užsidarė, o jų ženklai buvo parduoti niekuo niekaip nesusijusioms firmoms ir t.t..

Kitos panašios technologinės krizės

Yra buvę ir daugiau krizių, kurias sukėlė labai smarkiai besikeičiančios technologijos, kur dėl technologinių pokyčių keitėsi ir gamybos, ir pardavimų rinkos:

• Kvarco krizė - šita krizė sužlugdė daugumą šveicariškų laikrodžių gamintojų