AKAI

Vienas iš garsiausių AKAI magnetofonų, pats paskutinis iš jų išleistų juostinių modelių - AKAI GX-747 DBX, kuris turėjo net 128dB dinaminį diapazoną, apie kurį išgirdę, verkia geriausių CD turėtojai. Magnetofonas, be viso kito, turėjo autoreverso režimą, pats sugebėdavo aptikti, kad juosta pasiekė galą ir tada imdavo groti atgal, ir taip kiek tik nori. Savo garso kokybe šis magenetofonas galėjo lyginti su pusiau profesionaliais magnetofonais, tokiais kaip AKAI Pro-1000.

Maždaug kokių 1980 metų gamybos AKAI Clarity System 5 muzikinis audio centras. Tuo metu šitoksai centras atrodė kaip visiškas kosTmosas, beveik neįmanomas. Bet ir kainavo nepigiai. Beje, čia senovinės reklamos paveiksliukas, o reale šita sistema atrodo dar smarkiai geriau.

AKAI - tokia firma, kadaise buvusi tiesiog kokybiškų magnetofonų simboliu, vienas iš pačių geriausių ir žymiausių magnetofonų ir audio sistemų bei visokių kitokių muzikinių centrų gamintojas, deja, bet seniai užsilenkęs. AKAI žlugimas buvo vienas iš žymiausių didžiosios audio krizės įvykių.

Įvairią audio aparatūrą ši firma gamino keliais pavadinimais, nes turėjo daugiau prekės ženklų, taigi, čia yra tokie brendai, kaip AKAI, A&D, Roberts, Tensai ir Transonic Strato. Savo didžiausios šlovės periode, apie 1990, AKAI turėjo maždaug 100 tūkstančių darbuotojų ir jau gamino praktiškai visą audio aparatūrą, kokią tik galima įsivaizduoti - nuo nešiojamų plejerių ir būmboksų iki HiFI ir profesionalių sistemų. Tuo pat metu AKAI nustatinėjo ir audio sistemų dizaino madas. Bet deja, firma visvien užsilenkė.

Labai gaila, nes AKAI buvo vienas iš geriausių pasaulyje audio aparatūros gamintojų, nesvarbu, kad į pabaigą nusivažiavo. Kaip pvz., jų juostiniai magnetofonai, kurie formaliai buvo lyg ir buitiniai, turėjo tokias geras charakteristikas, kad su jais muzikos grupės įsirengdavo nuosavas studijas, kuriose sugebėdavo visai neblogus įrašus pasidaryti.

Nemažai AKAI aparatūros vis dar galima nusipirkti gana nebrangiai, o jei ji senesnė, bet gerai išlaikyta, tai neretai jos kokybė yra tokia, kad tikrai galima džiaugtis. Beje, dėl to, kad ta aparatūra priklausė brangesniam kainų segmentui, ji nebuvo vertinama SSRS, nes jos niekas banaliai nežinojo. Todėl seni prekeiviai irgi dažnai nesusigaudo, kad gauna gerą daiktą ir todėl parduoda visiškai pigiai, pvz., visą HiFi sistemą kartais vos už 50 eurų.

Kitą vertus, neapsigaukite - pačioje firmos egzistavimo pabaigoje, jau byrant kompanijai, buvo išleista ir nemažai kiniško šlamšto su šiuo pavadinimu. Ir iki šiol dar tebeleidžiama.

Kaip užsilenkė AKAI

Štai tokio pobūdžio kinietiška produkcija dabar gaminama su AKAI prekės ženklu.

Tiesą sakant, AKAI neužsilenkė savaime, nors reikalai vienu metu ir ėjosi prastokai (pirmiausiai, apie 1990 visus japonų gamintojus ėmė spausti Pietų Korėjos firmos, paskui ir Kinijos kompanijos, o tada atėjo kompiuteriai ir audio centrai kuriam laikui išvis buvo nunykę). Bet kaip paaiškėjo, reikaliukai buvo kiek kiti.

O reikaliukai buvo tokie, kad 1991 kompanija nutraukė audio aparatūros gamybą, o paskui kažkokiu būdu 2000 pasiskelbė bankrotu, nors visai neseniai dar darė milijardus dolerių pajamų. Paskelbus bankrotą, paaiškėjo, kad negana to, kad firma skolinga kreditoriams daugiau kaip milijardą dolerių, tai dar ir viskas, kas duoda pelną kažkaip spėta parduoti kažkokiai keistai Hong Kongo firmai, besivadinančiai "Grande Holdings", o tai firmai vadovauja buvęs AKAI generalinis vadas James Ting.

Štai tada per skandalus ėmė lįsti detalės, kad tasai James Ting matomai bus pavogęs apie 800 milijonų dolerių iš AKAI, už kuriuos ir įsisteigė sau firmą ir viską sau perleido. O tame, negana to, jam talkino kokia tai kita firma, besivadinanti Ernst & Young, kuri jam padėjo makles su audito dokumentais daryti dar nuo 1994. Galų gale, jau 2005, James Ting buvo pasodintas į kalėjimą, o Ernst & Young sumokėjo 200 milijonų baudų 2009 metais. Bet nors ir kalėjimai ir baudos, bet gera kompanija taip ir neatsigavo.

Tarp kitų firmų, kurios nukentėjo nuo James Ting ir Grande Holdings, buvo Nakamichi, kurią šitas veikėjas sugebėjo pilnai sau užsigrobti, o taip pat Sansui, kuri nors tuo metu ir atsilaikė, bet ilgainiui taip ir neįstengė atsitiesti ir ilgainiui irgi užsilenkė.

Šiuo metu Hong Konge esantys prekės ženklo savininkai dar gamina visokį šlamštą, kaip kad šaldytuvus, fenus, televizorius ir panašiai, pažymėtus AKAI ženklu, bet ta aparatūra nieko bendro neturi su realia AKAI firma, buvusia Japonijoje.

Tokiu būdu AKAI pradėjo gaminti šaldytuvus, fenus ir kitas nesąmones, o tuo tarpu geros audio aparatūros gamyba kažkaip baigėsi ir viskas.

AKAI Professional

Senais laikais, kol dar viskas sekėsi, AKAI kompanija sukūrė ir savo muzikos instrumentų padalinį, kuris ėmė gaminti visokius instrumentus, sintezatorius ir profesionalams skirtą aparatūrą. Padalinys taip ir vadinosi - AKAI Professional, nes buvo skirtas profesionalams. Tai jis gal vienintelis ir išliko, nes prieš subankrutuojant AKAI kompanijai, buvo parduotas kažkokiems amerikonams. Amerikonams irgi nelabai sekėsi, jie irgi bankrutavo, bet padalinys kažkaip ir toliau išliko ir kažką dar gamina, tačiau tų daiktų paprasti žmonės nemato, nes jiems tie sintezatoriai ir panašūs daiktai yra neįdomūs.

Bendrai tai sena AKAI technika yra labai verta dėmesio ir pinigų. Tačiau jei pamatysite kokį nors naują AKAI daiktą - tai tenai su AKAI nieko bendro, o tiesiog Pietų Korėjoje ir Kinijoje gaminti daiktai, ant kurių paprasčiausiai užlipintas AKAI ženkliukas.

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.