Ar tu pats nevogtum?

Ar tu pats nevogtum? - toksai klausimas, kurį naiviai užduoda visokie pusgalviai, kuriems atrodo, kad vogti yra taip normalu, kad aplinkui vieni vagys.

Tai keistasis dalykas yra toksai, kad šio klausimo uždavinėtojai paprastai tuo pat metu piktinasi, kad valdžioje vieni vagys, kai koks nors politikas jiems nepatinka, bet kartu jie visiškai pateisina vogimą ir bet kokią korupciją, kai koks nors politikas jiems patinka. Tai rodo, kad jų galvose yra stabilus kognityvinis disonansas, kas reiškia arba schizofreniją, arba tiesiog silpnaprotystę.

Būdinga, kad tie, kas klausia, ar patsai nevogtum, netiki, jei pasakai, kad nevogtum arba jei ir patiki, tai tada išsyk laiko tave nenormaliu ir pavojingu. O jau šitai yra ne galimos, o šimtaprocentinės ir visiškai atviros sociopatijos požymis. Tai reiškia, kad pats toksai klausėjas yra vagis, vagia iš kitų, kyšininkauja, sukčiauja, apgaudinėja, meluoja, apvaginėja ir darbdavį, ir kaimynus, ir taip toliau, ir taip toliau. Būtent todėl jam ir kyla įsivaizdavimas, kad ir kiti vogtų, nes jis sprendžia pagal save.

Už ką tokie labiausiai pyksta ant valdžios beigi teisėsaugos - tai už tai, kad jiems vogti neleidžia ar apsivogusius pagauna ir nubaudžia.

Dar būdinga, kad tokio klausimo klausėjai praktiškai visada labai ilgisi sovietmečio, netgi jei sovietmečiu patys už vogimą buvo pasodinti už grotų. Reikalas tas, kad vogimas tuo metu visgi buvo tapęs norma, nes žmonės kitaip negalėjo išgyvent. Tai sociopatams taip ir atrodo, kad tada buvo normalu ir gerai, nes vogti buvo galima, netgi jei ir nubaus kas nors. Nes gi visi (nors išties tai ne visi) vogdavo ir dar tuo didžiavosi.