Ankstyvoji schizofrenija

Ankstyvoji schizofrenija - tai tokia schizofrenija, kuri paskui pavirsta arba į normalią schizofreniją, arba ir nepavirsta. Išsivysto po to, kai latentinė schizofrenija įgauna kokius nors simptomus, pagal kuriuos galima jau ką nors diagnozuoti.

Reikia skirti, kuo ankstyvoji schizofrenija skiriasi nuo labai panašios vangiosios šizofrenijos: pastaroji toliau nesivysto, tuo tarpu ankstyvoji gali ir vystytis, ir sunkėti, ir visai pavirsti į pilnavertę ligą.

Bendrai tai ankstyvoji schizofrenija nėra tikra paskira liga, o tiktai toksai sindromas, kuris būdingas ankstyvoms schizofrenijos stadijoms, kur dar pacientas kaip ir sveikas, tiktai šiaip kažkokie su juo pokyčiai prasidėjo, dėl kurių jau aplinkiniams gali pasidaryti ir neramu, kad pacientas kažkaip pasikeitė ir nelabai jau normalus pasidarė.

Ankstyvosios schizofrenijos metu apofenijos apraiškos ima įgyti aiškius psichozės požymius.

Ankstyvosios schizofrenijos simptomai

Šituos simptomus kažkokie vokiečiai Emil Kraepelin pasekėjai išvardino, tokie Mayer ir Gross, kai daugiau pacientų ištyrė su visa iki ligos buvusia eiga. O ir šiaip visokių įtartinų atvejų pastebėjo, kur išsivystė į šizofreniją normaliai.

Taigi, ankstyvieji simptomai yra tokie:

1. Asociacijų byrėjimas: pacientui nustoja asocijuotis tarpusavyje visokie dalykai. Pvz., pienas gali apstoti asocijuotis su balta spalva, namai su šiluma, gėlės su meile ir panašiai. Asociacijos ima darytis fragmentiškos, birios, nelabai rišlios.
2. Valios sutrikimai: pacientas darosi ne toks aktyvus, atsiranda neadekvatus impulsyvumas, negatyvizmas, ambivalentiškumas
3. Nenormalus afektas ir emocijos: pacientas pasidaro šaltas artimiesiems ir draugams, jį persekioja baimės jausmas, irzlumo priepuoliai.
4. Autochtoninės iliuzijos, pasireiškiančios kažkokiais sunkiai paaiškinamais ir nelabai nupasakojamais paciento įspūdžiais. Būdinga, kad tos iliuzijos randasi prie visokių mistinių nuotaikų ir nesąmoningų ar melagingų įvykių interpretacijų, prie kurių gali būti pastebima ir metafizinė intoksikacija. Trumpai tariant, dvasingumo apraiškos.
5. Katatoninė simptomatika, taip pat specifiškas, apribojimus ir uždelsimus primenantis paciento judesių ir kalbos užlėtinimas, vangumas, suvaškėjimas.
6. Haliucinacijos ir pseudohaliucinacijos, ypač visokie balsai galvoje, o taip pat minčių skambėjimas ir minčių aidėjimas.

Nors patys simptomai dar nebūtinai gali reikšti, kad čia šizofrenija, bet jei jie eina kartu su autizmo požymiais, pacientas yra atitrūkęs nuo realybės ir pats negeba pastebėti kai kurių savo elgesio absurdiškumų - tai jau reiškia, kad greičiausiai šizofrenija. Esant aiškiai anozognozijai - diagnozė jau visai darosi aiški.