Amencija

Amencija - visiškai jau sąmonės sutrikimas, kuris visai jau katastrofiško lygio. Dargi tokio katastrofiško, kad paprastai jau apie kokias nors fiziologines priežastis negalvoti neįmanoma. Taigi, prastais atvejais - tai arba koks nors piktybinis malignatinis sindromas, arba koks encefalitas, ar šiaip ten smegenų auglys, ar dar kokie nors pažeidimai.

Būdinga, kad amencijos atveju, skirtingai nuo oneiroido, anei jokie mąstymo procesai nesireiškia netgi kliedesių lygyje, nes viskas jau taip blogai, kad netgi kliedesiams nelieka vietos. Visiškai blogai.

Amencijos simptomatika ir eiga

Simptomatika amencijos atveju labai konkreti. Tarp privalomų simptomų yra labai aiškūs, susiję su kraštutinai stipria astenija, kur jau visai smegenys nusilpę ir nieko negeba. Visi šitie simptomai būtini, nes jei jų nėra - tai visgi ne amencija buvo:

• Gilus sąmonės sutrikimas, visiškai prarandant orientaciją laike ir vietoje. Savęs paties pacientai irgi neatsimena. Netgi bandant pacientui paaiškinti, kur jis yra, koksai paros laikas ir kas jis toks - pacientas visvien nelabai susigaudo ir nelabai supranta, ko iš jo norima. Apie tai, kad rišliai ką nors sugebėtų atsakyti - išvis nėra kalbos.
• Paciento mąstymas inkoherentiškas, kitaip tariant - nerišlus. Ką nors susivokti jis nesugeba, atpažinti kokių nors personažų ar ženklų irgi nesugeba. Pamatęs sanitarus, nesusivokia, kas čia tokie, netgi kai jam bandoma paaiškinti, kad teks į psichiatrinę ligoninę važiuoti. Kokios nors sąvokos jam jau nieko nereiškia. Nepaisant to, pacientas gali bandyti kalbėti, tik kad kalbėjimas pas jį atitinkamas - paskirų žodžių nerišlūs kratiniai.
• Kongradinė amnezija - pacientas, pasibaigus amencijos priepoliui, nieko neatsimena. Jeigu jis atsimena - tai visgi buvo ne amencija, o kažkas kito. O jei amencija - tai smegenys jos metu tiesiog neturi pajėgumo kažką išsaugoti atmintyje.

Tuo pačiu, kaip papildomi simptomai gali būti ir kiti reiškiniai:

• Suvokimo sutrikimai - nerišlios iliuzijos, haliucinacijos, senestopatijos. Būdinga, kad visa tai eina fragmentais, kurie tarpusavyje nesisieja - pvz., kažkur kažkas pro šalį nubėgo, bet neaišku kas, o po kiek laiko - pacientui pilve kažkas darosi. Jokio ryšio čia nėra.
• Įvairiarūšis afektas, dažniausiai - nerimas, baimė, pasimetimas. Euforijos pobūdžio nuotaikos labai retos.

Prognozė įvairi, priklausoma nuo patogenezės. Paciento būklei blogėjant, prasideda koma, o dar paskui pacientas gabenamas į gydomąjį morgą. Geresniu atveju pacientas atsigauna ir grįžta į realybę, tačiau lieka labai susilpnėjęs, kurį laiką tęsiasi asteninis sindromas, gali prasidėti ir psichoorganinis sindromas.