Kliedesių kristalizacija

Kliedesių kristalizacija - ryškiausia kliedesių stadija, kuri išsivysto po kliedesinės interpretacijos. Trukti gali gana ilgai ir vis stiprėdama, bet anksčiau ar vėliau dažniausiai baigiasi slopstančiais kliedesiais.

Kliedesių kristalizacijai būdinga, kad atsiranda sistematiniai kliedesiai, kitaip tariant, ne šiaip apie viską kliedima, bet viskas išauga į kokią nors kliedesišką teoriją, kuri viską paaiškintų. Čia jau atsiranda ir tikri kaltieji, ir priešai, ir draugai, ir įvykių paaiškinimai, ir patsai pacientas tampa aiškiu, dažniausiai centriniu kliedesių personažu.

Būdinga, kad šioje stadijoje pacientas jau neklauso nieko, kas jam ką sakytų, nes anei joks argumetas negali jo paveikti, nesvarbu kiek tas argumentas būtų rimtas. Atitiktis tikrovei nereiškia nieko - tikrovė susideda iš paciento kliedesių, o visa kas tam prieštarauja - arba kaip nors paaiškinama tais pačiais kliedesiais, arba išvis neegzistuoja.

Dažniausiai šioje stadijoje kartu su kliedesiais eina ir aiškios iliuzijos, būna ir haliucinacijos, konfabuliacijos, paramnezijos, melagingas atpažinimas ir visokie kitokie simptomai, būdingi oneiroidui.