Sistematizuoti kliedesiai

Sistematizuoti kliedesiai, dar vadinami ir kaip interpretaciniai kliedesiai, hermeneutiniai kliedesiai ir panašiai. Tokie kliedesiai pasižymi tuo, kad visokias paciento prisigalvotas nesąmones sustato į kokią nors vieningą sistemą, kuri atrodo ganėtinai nuosekli ir gal netgi vidujai logiška, bet nepaisant to - neatitinkanti realybės ir savo esme absurdiška. Dažniausiai pasitaiko esant paranojinei šizofrenijai.

Paprastai ankstyvose stadijose būna nesistematizuoti kliedesiai, tačiau kai sutrikimas yra lėtinis, vangios eigos, pvz., kaip vangioji šizofrenija, kliedesių sistemiškumas ilgainiui po truputį didėja ir jie išauga į gana sudėtingą, sistemingą visumą, t.y., tampa sistematizuotais, sisteminiais.

Ryškiausi sistematizuotų kliedesių variantai pavirsta į ištisas sąmokslo teorijas, kuriomis kartais patiki ir pacientų giminės, bendradarbiai bei draugai, šitaip užsikrėsdami indukuotais kliedesiais. Kiti pacientai irgi būna linkę sistematizuotus kliedesius perimdinėti - taip atsiranda konforminiai kliedesiai, kurie tampa antriniais indukuotujų kliedesių plitimo židiniais.

Kaip atskiri, artimi sistematizuotiems kliedesiams atvejai, išskiriami dar racionalizuoti kliedesiai: pastarieji kartais būna ir nesistemiški, tačiau pasižymintys menamu racionalumu, apsimestiniu moksliškumu ir pan.. Atvejai, kur sistematizuoti kliedesiai įgauna pseudoracionalią formą, būna itin sunkūs - pacientų neveikia argumentacija, bet jų nusišnekėjimai nesunkiai įtikina kitus žmones. Tokie pacientai faktiškai tampa psichinio užkrato nešiotojais.

Sistematizuotų kliedesių diagnostinė reikšmė

Dažniausiai sistematizuoti kliedesiai reiškiasi esant sąlyginai normaliai paciento būklei, kai nėra ryškių nuotaikų pakitimų ar haliucinacijų, todėl tampa esminiu simptomu, leidžiančiu diagnozuoti sutrikimą. Pagal atsiradimą - tai gali būti pirminiai kliedesiai, susidarę iš pat pradžių, kaip pirminis psichikos sutrikimo rezultatas arba gali būti ir antriniai kliedesiai, pasilikę po psichozės. Pastaruoju atveju sistematizuoti kliedesiai lieka kaip rezidualiniai kliedesiai, kurie laikui einant įgauna sistemišką pavidalą.

Būdinga, kad eant sistematizuotiems kliedesiams, visa paciento interpretacija įgauna keletą ryškių bruožų:

• Pacientas tampa tendencingu, reiškiasi kryptingas mąstymas, bet kokie dalykai interpretuojami taip, kad tik patvirtintų kliedesius
• Viskas, kas prieštarauja, yra ignoruojama kaip kokia nors visiška beprasmybė ar atmetama kaip tyčia sugalvotas melas, skirtas pacientui paveikti, t.y., veikia mentalinis filtras
• Pastebimas vadinamasis maginis mąstymas: pacientas linkęs remtis panašumų dėsniu ir įvykių eiliškumo dėsniu

Sistematizuoti kliedesiai iš pirmo žvilgsnio visada atrodo tikroviškai, kartais netgi labai įtikinamai, kol nepasiaiškini realios situacijos. Pasiaiškinus, paaiškėja, kad yra pilna prištaravimų, paciento šnekos su tikrove nieko bendro neturi. Pacientai ignoruoja vienus faktus, kartu pervertina kitus faktus, o dar kitus faktus interpretuoja kaip nors iškreiptai. Interpretacijose neatsižvelgiama į skirtingą faktų svarbą, jie suplakami į beprasmę krūvą.

Sistematizuoti kliedesiai praktiškai nepaveikūs gydymui. Šiokius tokius rezultatus duoda insulininių komų terapja, elektrokonvulsinė terapija, lobotomija ir pan., tačiau net ir tokie metodai yra gana neefektyvūs, nes pacientas paprastai kliedi tol, kol sugeba bent kiek mąstyti, o kliedėti nustoja tiktai tada, kai mąstymo jau išvis nebelieka. Neuroleptikų teigiami efektai nepastebimi.