Dantys

Dantys – taigi tokie burnos organai, katrais gi kramtomas irgi prilaikomas maistas.

Žmogaus dantų skaičius

Pas žmogų normos atveju burnoje yra gi 32 tokie geltoni kauliukai, katrie smirda, ir kartais netgi skauda. Tai tai skaitosi dantys.

Teisybės dėlei, čia dar verta paminėti, kad dažnai būna, jog pas žmogų yra tik 28 dantys, ir tai vis tiek skaitytųsi kaip norma, užtatai, kad protinius dantis (katrų yra 4), dažniausiai reikia išrauti, arba jie būna su visam neišdygę (o jeigu neišdygę, tai dažniausiai juos reikia išoperuoti lauk).

O kartais dar ir būna, kad dantų yra daugiau kaip norma, tai moksliškai šitieji papildomi dantai skaitosi virškomplektiniai.

O jeigu dantų mažiau, tai čia dažniausiai dėl to, kad anie išpersti, bet gali kartais ir visiškai nesusiformuoti.

Danties sudėtis

Schematiškai pateikta danties sudėtis.

Vienas dantis yra sudarytas iš trijų skirtingų kietų audinių, o jo viduje yra pulpa, katra liaudiškai vadinasi nervu.

Ant dančio viršaus yra emalė - pati stipriausia žmogaus kūne esanti medžiaga, o ir yra jinai sudaryta iš prizmės formos kristalų, katrie yra sudaryti iš kalcio hidroksiapatitų.

Aplinkui dantų šaknis randasi tokis cementas, katras ir pusiau minkštas, nes sujungia dantį su raiščiais.

O viduje po danties yra kitas kietas darinys, dentinas, katras yra pilnas mikroskopinių kanaliukų, katrie eina nuo nervo iki pat emalio, todėl dantis pasidaro jautrus jį pažeidus.

O pačiam danties centre randasi pulpa, arba nervas, kurį net prilietus būna baisiai popa. Sudarytas jisai ne tik iš nervinių audinių, bet ir iš kraujagyslių, katros maitina dantį - ten pastoviai gaminasi dentinas, tadangi su amžiumi užkalkėja ir darosi vis mažiau jautrūs.

O šiaip tai dantys nestyro tiesiai iš kaulo ir nėra kaulo ataugos, tarp danties šaknies ir žandikaulio yra toks raištis, katras amortizuoja dančiui tenkantį krūvį, leidžia žmogui pajausti, kaip stipriai šis kanda. Jeigu dantis tampa vientisas su kaulu, tai čia skaitosi kaip tokia liga ankilozė.

O jeigu dalinant anatominiais vienetais, tai dantis turi tris dalis - šaknį, vainiką ir tarp jųjų yra gi danties kaklelis.

Dantys ir fluoras

Jeigu naudojate dantų pastą su fluoru, tai tas fluoras susiriša su tais apatitais ir juose pakeičia kalcį, tatai gaunasi emalė tada žymiai tvirtesnė ir atsparesnė ėduoniui. O dar, fluoras nuodija burnos bakterijas. Tai kai čia jums koks dibilas ar tai supermamytė aiškina, kad fluoras kenkia, tai tokius galite pasiųsti EN, o jeigu dar savo vaikams neleidžia naudoti pastos su fluoru, na o tada galite (ir netgi turite) juos įskųsti vaikų teisių apsaugai, nes jie pažeidžia vaiko teises.

Na gerai, fluoras gali pakenkti nervų sistemai, tačiau tik tuo atveju jeigu jis yra nuryjamas dibiliškais kiekiais, bet tokiais dibiliškais, kokie dantų pastoje nerandami. Iš tikrųjų reikia suvalgyti apie 6 tūbeles pastos, tam kad pasiekti apsinuodyjimą.

Protiniai dantys

Štai čia gi matote išrautą protinį dantį visame baisume, jojo šaknis tiesiog nenormali - sulenkta 90° kampu. Tai tokį išrauti normaliomis sąlygomis yra sunkiau nei per adatos skylutę paparkuoti Opel Asconą.

Protiniai dantys yra patys patys galiniai dantys burnoje, arčiausiai gerklės.

Senais graikų laikais diedai sakydavo, kad moterys protinių dantų neturi ir negali turėti, o čia užtatai, kad protinių dantų užaugimas būdavo surišti su branda, išminties beigi proto įgyjimu, na o pagal senobės graikus, moteris buvo laikoma kaip žemesnė ir žymiai mažiau protinga būtybė negu vyras. Va štai jums ir prašom, kokia patriarchija.

Pagal evoliuciją, šitieji dantys išdygdavo, kaip pakaitiniai dantys esantiems krūminiams dantims, nes anksčiau nebūdavo, kaip anų susitaisyti. Tai paskiau vykstant evoliucijos raidai, protiniai dantai tapo net nebereikalingi su visam, todėl vis dažnėja atvejų, kur jie net nebesusiformuoja visai.

Dar dažniau gi, šieji protiniai išdygsta kreivai, arba visai net neišdygsta, o lieka kaule arba pasvirę į šoną, kur jie stumia kitus dantis, jie visi išsibalansuoja, pasidaro kreivi, o kartais gali susiardyti galinių krūminių dantų šaknys ir juosius gali tekti rauti lauk kartu su protiniu.

O kad dar nebūtų maža, protinių dantų šaknys būna visokios labai lenktos, ar susiraizgiusios, o tai išrauti tą dantį būna nu nachui, kaip sunku, tai dėl tos priežasties šiuosius dantis geriausia yra išsirauti pas snukių, zūbų ir zaptūrų chirurgą, po narkoze, kad netektų viso šito kentėti.

Taip, kad supraskite, jog čia jeigu jums protiniai dantys išdygo tiesiai, o dar su jais ir galite kramtyti, tuomet džiaukitės, nes jums belenkaip pasisekė.

Pieniniai dantys

Vaiko kaukolė - čia dantų nėra per daug. Tie didesni yra besiformuojantys nuolatiniai, o virš jųjų - smulkesni pieniniai dantys.

Pieninių dantų yra iš viso 20. Anie pradeda kristi nuo priekinių dantų, maždaug kai kleckui yra 6 metai, o baigia anie byrėti krūminiais ir iltiniais dantim, kada vaikui sueina apie 13 metų.

Štai taip atrodo pieninis dantis, katro dar neištirpę šaknys, ir čia jums proto nepisame.

Labai daug kažko ypatingo apie tai pasakyti negalime, nebent tik tai, kad po šitais dantim vystosi nuolatiniai dantys, tai todėl pieninio danties šaknys būna išlenktos ir labai smailios, tatai gydytuvui tokį dantį išrauti būna tikra kančia, todėl prašome jūsų, nu prižiūrėkite tiems savo vaikams dantis, kad ir pieninius.

Normalaus vystymosi atveju, tos šaknys ištirpsta, tai tuos dantis lauk išstumia naujas nuolatinis, iš apačios.

Kaip skaičiuoti dantis?

Normaliose šalyse dantys yra skaičiuojami štai kaip - burna paskirstoma yra į keturis ketvirčius:

1. Dešinėje viršuje
2. Kairėje viršuje
3. Kairėje apačioje
4. Dešinėje apačioje

Tada prie ketvirčio skaitmens reikia pridėti danties skaitmenį, pradedant nuo vidurinio priekinio danto iki protinio to pusės danto. Taip duodami jiems skaičiukai nuo 1 iki 8. Tai dešinys vidurinis dantis viršuje būtų nr. 11, protinis būtų nr. 18, o kairėje apačioje esantis pirmas krūminis dantis yra nr. 36.

Virškomplektiniai dantys skaičiuojasi priklausomai nuo to, kurio danties per daug. Tai jeigu danties nr. 42 yra du, tada tas arčiau vidurio vadintųsi nr. 42-1, o tas toliau skaitytųsi 42-2.

O jeigu dantys yra pieninis, tuomet prie ketvirčio skaičiaus pridedam keturis, tai pvz. gautųsi dešinėje pusėje apačioje pieninis antras krūminis dantis nr. 85.

Dantų viename ketvirtyje būna 8 - tai du kandžiai (tie plokšti), vienas iltinis (tas smailus), du kapliai (tie, kur turi du smaigalius, yra tarp krūminių ir iltinių dantų), ir trys krūminiai dantys (tie dideli, kvadratiniai). Protiniai skaitosi kaip tretieji krūminiai.

Pieninių dantų vienam ketvirty yra penki - du kandžiai, vienas iltinis ir du krūminiai.

O vat pas amerikonus sistema sugalvota yra dibiliška - skaičiuojama pradedant nuo protinio danties dešinėj viršuj, užbaigiant protiniu dantim dešinėj apačioj, tai gaunasi, kad dantis nr. 18 iš tikrųjų yra nr. 1, o dantis nr. 48 gaunasi nr. 32.

Kodėl skauda dantis?

Ogi todėl, kad burnoje nuo nevalymo ir visokių šūdų valgymo ima kauptis maisto medžiagos (čia ypač aktualūs angliavandeniai, visokios bulkos, cukrai, kokakolos visokios), katros pamaitina bakterijas. O burnos bakterijos myža rūgštimi, todėl krenta burnos pH. Tataipgi dėl rūgšties vargšai dantukai tamsėja, tirpsta, minkštėja ir trupa. Tai kai tas puvėsis daeina iki danties nervo, ten įvyksta uždegimas ir susidaro didelis slėgis danties viduje, nuo to ir ima baisiai skaudėti. Bet taip, kad net jokie ibupromai nepadeda.

Kai infekcija užmuša nervą, dantis numiršta, tai jo laikinai nebeskauda, bet infekcija plinta toliau, paskui mikrobai apsigyvena aplinkui šaknis, tada ten tirpsta netgi kaulas, pūliuoja visaip. O dar blogiausia tai, kad po to gali ir ištinti žandas, ar net atsirasti pūlinys šalia danties, o dar gali ir iš lauko pusės atsirasti.

Toks pūliavimas pavojingas, nes dantys labai arti siejasi su sinusais, o tie su akimis ir smegenų kraujotaka. Tai čia Pipedija įspėja, kad jeigu skauda dantį, tai reikia skubėt pas odontolochą, nes kitaip galite apakti, susirgti meningitu arba mirtimi, tatai jūsų danties skausmas bus gydmoas jau tik gydomąjame morge.

Parodontozė

Štai taip atrodo tipinis periodontito vaizdas - aplinkui dantis ištirpęs kaulas, atsidengusios šaknys visame gražume. Tik čia reikėtų pabrėžti, kad čia nesimato akmenai.

Parodontozė - tai čia tokia mitinė liga, ant katros visi seniai nuverčia kaltę, tarsi tą parodontozę jie nebūtų įsivarę patys.

Iš tikrųjų tai čia vadinasi periodontitas, t.y. dantį supančių audinių uždegimas. Parodontozė tai čia liaudiškas senolių vartojamas pavadinimas.

Iš pradžių nuo jos ima kraujuoti dantenos, tada iš žandikaulio lenda lauku dantys, jie ima klibėti ir paskui juos reikia rauti, arba iškrenta kartais ir patys.

O išperdodontozę sukelia akmenys beigi rūkymas irgi dantenų pažeidimai (pvz. krapštant dantenas nagais, kramtant nagus, pernelyg stipriai brūžinant jas šepetėliu).

Nuo rūkymo susitraukia burnos kraujagyslės, dantenos tampa neaprūpintos deguonim, kaulas apie dantis ima tirpti.

Ogi nuo akmenų beigi krapštymo tai dirginama tiesiogiai, nuo ko irgi tiesiog palaipsniui nusileidžia dantenos, sunyksta jųjų kaulas ir krenta lauku dantys.

O tai kas tieji akmenys?

Dantų akmenai - tai dantų apnašos, katrų jūs nenusivalėte, nuo seilio esančio kalcio tos apnašos sukietėjo ir dabar tiesiog turite kalcifikuotų maisto likučių ant dantų. Tatai juos reikia kas metus nusivalyti pas odontologierius. Kartais liepia nusivalyti akmenis ir kas 6 mėn., ir kas 3 mėn., tai šito būtina klausyti, kad neišperstumėte savo dantų.

Kaip neišpersti visų savo dantų?

• Valytis dantis dantų šepetuku, pasta su fluoru (ar jojo pakaitalais) du kartus dienoj, ryte ir vakare. Nors vakare yra daug labiau svarbu, nes per diena susikaupia visas suvalgytas šūdas, ryte taip pat reikia, nes per naktį susikaupia toks daiktas, katras vadinasi bado apnašos, katros yra sudarytos iš bakterijų beigi jųjų rūgštingų myžalų (ir šitieji būtent netinka urinoterapijai). Tris kartus irgi galima, tačiau persistengti nereikėtų, nes taip galima sugadinti savo dantų emalį beigi dantenas. Taipogi reikia būtinai valytis ir palei dantenas, ir nereikia bijoti, jeigu kraujuoja - jeigu kraujuoja, tai ženklas kad palei tas dantenas reikia daugiau valyti, kad ir kaip skauda. Nes dantenų kraujavimas - pirmas parodontozės ženklas.
• Valant dantis, šepetėlis turi būti nukreiptas 45 laipsnių kampu, kad ne tik nuvalytų dantis, bet ir pamasažuotų dantenas. Taipogi reikėtų valyti sukamaisiais judesiais - tiesiog brūžinant pirmyn-atgal irba aukštyn-žemyn, apnašos nuo dantų pilnavertiškai nenuvalomos.
• Būtinai reikia žiūrėti savo pastos sudėtį - ten turi būti bent 1450 ppm fluoro, arba bent jau kalcio junginių. Jeigu nėra šiųjų ingredientų, tuomet tai būtų tas pats, kaip dantis valytis išmatomis. Reikėtų vengti titano junginių (jie kenkia emaliui), natrio lauril-sulfato, parabenų (šiedu sukelia vėžį).
• Tarpdančių siūlas taipogi privalo būti naudojamas kasdien - didžioji dauguma akmenų irgi skylių dantyse atsirada būtent tarpdančiuose.
• Patartina valyti liežuvį, bent kartą savaitėje, net jeigu ir verčia vemti. Ant jo esančios bakterijos gali visokio šūdo jūsų dantims pridaryti.
• Valgyti kuo daugiau baltyminio maisto - mėsos, sūrio. Ypač gerai čia kietasis sūris.
• Valgyti kuo mažiau visokių bulkų irgi čipsų. Jie prilimpa prie dantų ir dėl seilių fermentų tampa cukrumi.
• Negerti gazuotų gėrimų, ypač Pepsi. Pepsyje yra fosforo rūgštis, katra naudojama paminkštinti dantis, kad šiems geriau prisiklijuotų plombos. Ir šiaip, nors ir to nesijaučia (nes pridedama medžiagų, blokuojančių rūgštų beigi kartų skonį), visi saldieji gazuoti gėrimai yra rūgštingesni užu skrandžio rūgštį. Dėl to rūgštingumo ne tik tirpsta dantys, bet ir minkštėja kaulai. Tai čia dar reikia pridurti, kad šiaip rūgštaus maisto reikia vengti, arba bent jau nevalgyti kasdien.
• Nerūkyti be saiko (biškį galima, nes tabokos dūmas dezinfekuojantis yra).
• Nesibalinti dantų, kad ir kaip patraukliai atrodo ta gerb. Cicino šypsena. Nuo balinimo dantys pasidaro jautrūs ir trapūs.
• Kas metus pas dantistą nusivalyti akmenis irgi apnašas (žr. aukščiau).
• Kas metus pasitikrinti dėl karieso ir idantinai visas skyles užlopyti, kol šiosios neišplito iki tiek, kad dantį belekaip skauda, o gydymas jau kainuoja melejoną.
• Nesibučiuoti su kuo papuola - dantų ėduonį sukeliantys mikrobai užkrečiami.
• Nekramtyti nagų, tušinukų ir ypač metalinių daiktų - net rūkyti jau šiuo atžvilgiu sveikiau negu kramtyti nagus.
• Dažnai laižyti pyzdą - sveikoje pyzdoje yra mikroflora, katra labai gerai tinka ir burnai. Taip atsikratysite blogo kvapo, o ir neleisite kenksmingoms bakterijoms daugintis, nes jas nurungs gerosios.
• Yra ir burnos probiotikai - tai čia tiesiog pieno bakterijos, jos neleidžia daugintis blogoms bakterijoms. Bet šiaip tinka ir paprasti probiotikai.
• Vartoti vitaminus C ir D, nes nuo C vitamino nesusirgsite skorbutu, kur išbyra dantys, o D vitaminas jūsų dantis sustiprins.
• Jeigu vemiate, tai po to jokiu būdu nevalykite dantų šepetėliu, nes tada emalis būna suminkštėjęs nuo skrandžio rūgšties, o su šepetėliu jūs jį nubrūžinsite. Geriau tiesiog paskalauti vandeniu.
• Skalavimas listerinais ir kitais paprastais skalavimo skysčiais yra tas pats, kas skalauti švęstu vandeniu, tai geriau skalauti tiesiog vandeniu, arba skysčiais, katrie turi savyje vandenilio peroksido arba chlorheksidino.
• Venkite duoti irba gauti į snukį, nes jeigu kas išmuš jums kokį dantį, tai įstatyt atgal greičiausiai nebepavyks. Teisybės dėlei, reikėtų pridurti, kad įstatyti galima, tai jeigu koks nors negeranoris ir išmušo, tai idantinai tą dantį įsidėkite burnon arba pamerkite vandenin arba į pieną, o tada skubiai nuvykite pas odontologą arba į prijomniką, kur budi dantistai. Tai jie jums tą dantį ir įstatys. Jei nespėsite per valandą-dvi, tai greičiausiai įstatyti jau nebepavyks. Tas pats galioja ir jeigu dantį nusiskėlėte, galima dar jį prilipdyti. Blogiausiu atveju, tenka jau lipdyti su plomba arba vainikėliu.

Dantų protezai

Jeigu vis dėlto dantukus išperdėte, tai teks dėtis dantų protezus. Yra jųjų visokių - vainikėliai, plokštelės, implantai.

Vainikėlis tai iš esmės keramikos arba metalo gabalas su katruo uždengiamas dantis, kad šysis jau laikytų tvirtai, jeigu yra netekta daug sveiko danties. Šitie gali už dantį kainuoti ir 500 pinigų. Senais laikais, o ypač tada, kai prie ruso buvo geriau, buvo labai madoj dantis aptraukti baisiomis iš aukso padarytomis karūnėlėmis. O jos iš tiesų siaubingos būdavo - atrodydavo kaip paprasčiausias aukso kauburėlis be jokių danties anatominių ypatumų, o po apačia dantis dažniausiai nebūdavo kokybiškai paruoštas, ar su visam paliekamas išgedęs, tai ta karūnėlė suveikia kaip šiltnamis kariesui, o tada dantis sugenda, ima skaudėti, o ir baisiai smirdėti.

Plokštelės tai jau tokie plastmasiniai dantai, katrie dedami vietoj tųjų, katruos išperdėte. Sako, kad anie baisiai nepatogūs, o ir funkciją atstato tik kokį 25%. Tik va atrodo gražiai - jeigu neturite visų dantų, galite paprašyti savo odontolovertelgos, kad šysis jums padarytų A1 spalvos protezus, tada turėsite gerb. Cicino šypseną. Jeigu visai prastai - dantų nėra, o apatinis žandikaulis yra sudilęs, tada nesilaikys jokia plokštelė apačioje. Tokiu atveju galima įsukti du implantus ir padaryti ant jų prisegamą protezą.

O vat implantai tai tiesiog metaliniai varžtai, katrie įsisuka į žandikaulį ir ant ano tada dedamas keramikos vainikėlis. Tik vat prigyja sunkiai ir ilgai, o tai ir iš viso nevisiems. O ir kainuoja vienas dantis pusantro tūkstančio. Implantais galima dar gi atstatyti visus dantis - taip į apatinį irba viršutinį žandikaulį įsukama po 4 implantus, o ant jųjų uždedama visa keramikinių dantų eilė. Užtat galgi visai ir verta pinigų ir pastangų, nes tai iš esmės veikia ir jaučiasi kaip savas dantis.