Eklektika

Eklektika - tai reiškia, kad visiškai nevienalytis ir keistas. Kadaise taip buvo pavadinti visokie meno stiliai, kur kokie nors dailininkai ar architektai supainiodavo viską taip, kaip išvis painioti negalima - pvz., klasicizmą su gotika, o baroką su konstruktyvizmu. Gaudavosi tokios nesąmonės, kur nei protu paaiškinsi, nei dar kažkuo. Tai ir pavadinta buvo eklektika, o tokie supainioti dalykai - eklektiškais.

Tai štai, kai kas nors sako, kad kažkas eklektiškas, tai ir reiškia, kad tas eklektiškas dalykas yra keistas mišinys iš ko papuola. Triušio kojos, dramblio ausys, vištos galva ir pingvino kūnas. Na, jūs supratote.

Visa Pipedija yra eklektiška iš savo prigimties - čia kliedesiai permaišyti su faktais, kad gautųsi kažkokia tai beliberda ir nesąmonės.

Eklektikos istorija ir sąsajos su kitais stiliais

Istoriškai eklektikos stilius mene ir architektūroje ėmė rastis dar labai senais laikais, apie renesansą, nes dar tada paprastesni dailininkai ar architektai ėmė painioti įvairius dalykus kaip papuola. Kuo labiau vystėsi įvairūs menai ir stiliai, tuo labiau visokiems pigesniems menininkams ir architektams rūpėjo ką nors su kuo nors supainioti, taip padarant kažką atseit gražesnio. Visgi pilnavertis eklektikos susiformavimas - tai jau XIXa., kai tradiciniai architektūros stiliai kiek išsikvėpė, atsirado ampyras, o paskui - krūvos kokių papuola ko papuola pamėgdžiojimų.

Kaip priešingybė eklektikai, XIXa. pabaigoje ėmė rastis istorizmas, kur buvo siekiama kaip tik priešingai - išgryninti stilius, kad jie tarpusavy nesipainiotų.

Nors eklektika laikoma absurdišku kratiniu, iš jos ilgainiui išsivystė ir labai gerų dalykų, pvz., tokie meno ir architektūros stiliai, kaip Secesija, Art Nouveau, Art Deco ir kiti Moderno stiliai bei judėjimai. Kitaip tariant, besimaišant kratiniui nesąmonių, ėmė ir atsirado kažkas itin gero.

Čia ta proga galim eilinį kartą pasityčioti iš nesąmoningos Vikipedijos, kuri netgi tokį Moderno architektūros genijų, kaip Antonio Gaudi sugebėjo priskirti eklektikai. Ir beje, tai jau ne lietuviškoje, o angliškoje Vikipedijoje. Kaip aiškina kai kurie psichiatrai, negebėjimas skirti tam tikrų meno ir architektūros stilių - tai vienas iš autizmo požymių.

Dar žr.

• Kičas - toksai irgi stiliukas, kur vardan grožio
• Kūrybiniai komitetai - tie ypatingai daug eklektiškų nesąmonių pridaro