Win-win

Win-win yra abipusiai naudingas sutarimas arba abiejų pusių laimėjimas, jei jau taip lietuviškai esmę bandysim nupasakoti. Šitas "win-win" principas yra esminis visiems verslo dalykams, kurie tik yra veiksmingi ir ilgalaikiai. Tačiau jis yra vakarietiškas, todėl daugeliui sovietžmogių taip sunkiai suprantamas, kad būna tiesiog netgi ne neigiamas, o ignoruojamas taip, lyg jo nebūtų.

Pati win-win principo esmė yra labai paprasta: jeigu abidvi sandėrio pusės išlošia, laimi, gauna pelną - tai reiškia, kad abidvi yra suinteresuotos daryti kažkokį dalyką, dirbti kartu toliau, vystyti bendrą verslą ir dar daugiau laimėti:

• Jei ir darbuotojas gerai uždirba, ir darbdavys gerai uždirba, tai abu yra suinteresuoti dar labiau auginti verslą
• Jei ir tiekėjas gerai uždirba, ir perkanti įmonė irgi - tai abu yra suinteresuoti augti dar labiau
• Jei ir įmonė gerai uždirba, ir klientas gerą produktą gauna, tai abu yra toliau suinteresuoti vienas iš kito pirkti

Šitas principas yra visiškai atvirkščias postsovietiniam, komunizme išaugintam įsivaizdavimui, kad gali laimėti tiktai viena pusė. Tas vienos pusės laimėjimas suveikdavo, kai pragyvenimo sąlygos buvo tokios kriminalinės, kad tekdavo rinktis - arba pavogti iš kažko ("sukombinuoti"), arba skursti ar gal netgi mirti badu. Tuometis įsivaizdavimas apie tai, kaip gaunamas uždarbis, būdavo tiesiog kriminališkas, banditiškas - kad arba iš kažko atimsi ar pavogsi, arba neturėsi. Tą įsivaizdavimą turėjo ir sovietų valdžia, nes ji buvo išaugusi iš kriminalo. LTSR vadovybė gi irgi buvo kriminalai, atsėdėję kalėjimuose, vagys ir plėšikai, kaip ir SSRS vadovybė.

Čia galima nesunkiai suprasti, kad vienpusis laimėjimas yra neveiksmingas jokioje normalioje ekonomikoje:

• Jei darbuotojui nesumokamas atlyginimas, o įmonė sau iš to darosi pelną, darbuotojas pabėga ir dar įduoda įmonę inspekcijoms, tai kas išties iš to išlošė?
• Jei tiekėjas yra nudrožiamas, o perkanti įmonė tik darosi sau pelną - tai tiekėjas tiesiog nustos tiekti gerą produktą, o ims tiekti šūdą, ir perkanti įmonė tada tą šūdą ir srėbs.
• Jei įmonė gerai uždirba, o klientui parduoda šūdą - tai klientas ne tiktai pas kitus perbėgs, bet dar ir visiems savo draugams papasakos.

Taigi, tik abipusiu laimėjimu pagrįsti santykiai ir yra įmanomi. Tuo tarpu vienpusiai santykiai, kur kitas galvoja, kad kažką apipis, o per tai laimės - niekada nebūna pelningi.

Todėl geri vertelgos, kurie uždirba labai didelius pinigus, visada žiūri, kad ir klientui būtų gerai, ir tiekėjui būtų gerai, ir darbuotojams būtų gerai. O senos postsovietinės įmonės, kurios pradžioje dar bandė vergovę diegti, dabar jau arba susipranta, kad reikia į darbuotojus imti žiūrėti kaip į žmones, arba gauna labai dideles problemas ir krentančius pelnus.