Pelnas

Pelnas yra visų vertelgų, verslininkų bei išvis bet kokio verslo svarbiausioji esmė, nes tai išties yra pinigai, kuriuos kažkokiu būdu uždirbi ar pavagi iš kažkur, o tada jau gali išlaidauti ir siautėti, pirkdamas tikrą šampaną, jachtas, prostitutes ir gal netgi išvengdamas kalėjimo, žinoma, tik su sąlyga, kad užtektinai pinigų bus, kad galima būtų visus sutepti kyšiais.

Čia dar turim paminėti, kad pelnas - dalykas toksai svarbus, kad išvirto netgi į populiarią mėmę, katra vadinasi PROFIT. Nes kuo labiau į tą pelną giliniesi, tuo viskas sudėtingiau. Bet jei nesigilini - tai viskas atrodo labai paprasta.

Pelno gavimo procesas

Pelnas darosi tada, kai vyksta prekyba: per tiekimo procesą kažką perki ir išleidi pinigus, tada per gamybos procesą kažką darai ir pasidaro pridėtinė vertė, o tada per pardavimų procesą visą tą parduodi, ir gauni pinigus.

Jei parduodi brangiau, nei pirkai, tai ir gaunasi pelnas. Taigi, gryna matematika čia, jokių ten paslapčių. Nors gal ir yra paslapčių, nes kažkodėl taip pelno pritrūksta, nes paaiškėja, kad išlaidos didesnės, nei pajamos, kadangi kažkokie pastovūs kaštai ir investicijos ėda resursus, o tie kintami kaštai, kuriuos sudaro pirkimai, išties tėra menka išlaidų dalelė. Taigi, paaiškėjus, kad visa buhalterija šitaip nesusieina, galų gale gaunasi bankrotas.

Bet neverta gilintis į šituos komplikuotus aišikinimus, nes išties tai visa pelno esmė yra pardavimai - nes kai pardavimus darai kažkur, tai dalį vis sau pasiimi, tai ta dalis ir yra pelnas. Tik nekas būna, kai ta dalis būna neigiama, tai tada jau vietoje pelno gaunasi nuostolis. Todėl reikia pardavinėti brangiau, jei nenori, kad verslas sužlugtų.

Ekonominė-finansinė pelno esmė

Kiekvienas žino, kad pelnas yra gerai, o štai nuostoliai yra blogai. O dar nuostoliai kažką bendro turi su išlaidomis, kai tuo tarpu šios yra priešingos pajamoms. Tai čia iš to galima paskaičiuot, kad pelnas gaunasi, kai iš pajamų atimame išlaidas. Tai galime suprast, kad išlaidos kartais už tas pajamas būna ir didesnės, tai tokiu atveju minusinis pelnas ir susidaro, katras nuostoliais ir vadinamas.

Taip čia turėtume suprasti esminį dalyką, kad nuostoliai ir pelnas yra tarpusavy kovojančios dialektinės priešybės, kurios pasireiškia tokia pat vienybe, kaip ir visa marksizmo teorija, dar užvadinama populiarių ekonomistų, kaip dialektika.

Tuo tarpu internautai žino pačią pelno esmę, užvadinamą kaip angliškas žodis PROFIT:

1. Padaryk kažką
2. ???
3. PELNAS!!!

Pelnas ir investicijų grąža

Kai kurie jau visai suįžūlėję bankininkai tuo tarpu gi kalba kažkokias teorijas, kad visur turi būti kažkoksai ten RoI, nes visur kažkoksai esąs pridėtinės vertės ciklas, tai čia jus Pipedija gali išsyk nuraminti: RoI yra santykis tarp to, kiek pinigų sukišai ir kiek atgavai, taip kad jei pinigų nesukišai, nieko nepirkai, o tiktai pavogei, tai jau nesvarbu, už kiek beparduotum - visas tas RoI bus lygus begalybei, taip pat begalybei bus lygi ir pridėtinė vertė, ir visas pelnas!

Taip kad čia galim tiems vadybos specialistams visokiems patarti, kad jų tie išvedžiojimai nepraeis, nes sveikas protas mums parodo, kokia yra realybė.

Dar gi jei moralė neleidžia vogti, tai čia tada irgi yra išeitis: pirkti pigiai ir užsidėti belenkokį ankainį. Pavyzdžiui, nusiperkat mėsos iš ūkininkų po 40 centų, o už tiek gi kaip žinia supirkinėja iki šiol dvėselieną, o jau tada tą dvėselieną parduotuvėje parduoti po 10 litų, permaltą kartu su gyslomis bei lašiniais ir pavadintą faršu. Nors galima ir nepermaltą parduoti, tada pelnas bus didesnis. O jei dvėseliena labai jau smirda, nes prieš mėnesį pūt pradėjo, tai galima ją perdirbti į dešras, nes anas kaitinant, bloga smarvė išsisklaido. O kad dar ir skaniau būtų, tai galima pridėti kokio nors e-621 bei kitokios chemijos, o tada parduoti kaip aukščiausios rūšies dešrą po 40 litų už kilogramą. Štai jums ir gausis pelnas - nuo 40 centų už kilogramą iki 40 litų, taip kad šimtą kartų daugiau. Kitaip tariant - ištisas šimtas procentų navaro.

Ir tik viena problema tokia tėra, kad tą pelną vis bando kažkaip suėsti mokesčiai...