Vytautas Stanaitis

Vytautas Stanaitis - pagarsėjęs Lietuvos politinis disidentas, kaunietis. Į istoriją pakliuvo, kai 2007 pasiuntė Valdui Adamkui iš atminties užrašytą Maironio poemos "Jaunoji Lietuva" posmelį, nusiųstą Adamkui elektroniniu paštu Vasario 16 proga. Buvo viešai apkaltintas, esą išsityčiojęs iš prezidento, jam netgi grąsinęs beigi įžeidęs.

Žiniasklaidoje buvo paskelbta versija, esą tasai posmelis buvo tyčia iškraipytas ir papildytas, norint įžeisti Valdą Adamkų, o bet tačiau, pažiūrėję į nusiųstąją versiją ir originalią, matome, kad jokių iškraipymų ten nėra, išskyrus tuos, kurie neretai atitinka, tiesiog iš atminties užrašant.

Po to, kai buvo pasiųstas laiškas su šiuo eilėraščiu, Vytautas Stanaitis buvo spaudoje vadinamas plagiatoriumi, Maironio eilių išniekintoju, kaltinamas išprievartavimais, o kažkokiame laikraštyje netgi žmogžudžiu pavadintas. Na ir t.t.. Nuteistas puse metų kalėjimo su bausmės atidėjimu. Teisme neturėjo kvalifikuoto gynėjo, todėl buvo pastatytas į padėtį, kai už iš atminties užrašytas Maironio eilutes turėjo atsakyti kaip už savo tikslingai sugalvotą tekstą.

Eilutės už kurias buvo nubaustas Vytautas Stanaitis - "Tegul tave ateitis tolimoji minės tik kaip išgamą mūsų dienų": čia matyt šitas vat tekstas ir buvo suprastas, kaip grąsinimas beigi pasikėsinimas į prezidento garbę. Tai čia dar norim pridėti, kad visų žinomas Maironis Tarpukary labiau pagarsėjo ne tais mėmiškais eilėraštėliais, kuriuos visi privalo mokyklose kalti, o savo aštriais, vos ne vulgariais politikų plūdimais - ir eiliuotais, ir ne, už kuriuos buvo baisiai nekenčiamas. Bet kaip matom, vadinamasis "diktatorius" Smetona Maironio į kalėjimą nepasodino, o štai Adamsas kažkokį kaunietį - pasodino vien už poeto citavimą! Taip kad žinokit, mielieji, kur diktatūra, o kur - demokratija!

Originalios Maironio ir Stanaičio versijų palyginimas

Originalus Maironio tekstas

O tu, kurs lietuvio tik vardą nešioji,
O dvasią užspaustum tėvynės jaunos...
Tegul ir tave ateitis tolimoji
Minėja... kaip išgama mūsų dienos!

Vytauto Stanaičio versija

O tu, kurs Lietuvio tik vardą nešioji,
O Dvasią užspaustum Tėvynės jaunos,
tegul tave ateitis tolimoji,
minėja kaip išgamą mūsų dienos.