Valiutinis baras

Toks baras yra vieta, kur norint ateiti ir gerti, reikia turėti ne šiaip pinigų, o tokių pinigų, kurių neturi normalūs šalies gyventojai (užsienio valiutos). Todėl ten buvimas yra ne šiaip sau gero laiko leidimas, o toks savo išskirtinumo pareiškimas, kad tiesiog čia jau kaip geltoni imperatoriaus drabužiai Kinijoje.

Mokėti už drinkus pinigais, kurie ne tik šalyje nekursuoja, bet kurių tos šalies pilietis net neturi teisės turėti, yra vėsumo viršūnė. Mokėti tris dolerius už skardinę alaus, kai toje šalyje vidutinis mėnesio atlyginimas yra penki doleriai, yra steitmentas, palyginus su kuriuo visų žvaigždžių zajavkės yra tik vaikų žaidimas.

Lietuvoje tarybiniais laikais tokia vieta buvo "Lietuvos" viešbučio baras. Paskui toks baras buvo Vilbaroje, privačioje valiutinėje parduotuvėje, kur prie visko dar stovėjo raudonas Opelis viduje, kurio kaimiečiai atvykdavo pažiūrėti, ir galima buvo pirkti užsienietiškus maistus, triusikus ir magnetofonus.