Tulžis

Tulžis - tai toksai skystis, kurį kepenys išskiria į tulžies pūslę, o jau pastaroji į dvylikapirštę žarną, kuri yra ta pati pirma žarnyno dalis, kuri jungiasi su skrandžiu. Pasižymi ypatingai karčiu ir ilgai išliekančiu skoniu. Būtent dėl to skonio yra ir antra prasmė šiam žodžiui - kad tulžis tai esantis koksai tai nežmoniškas, nenormalus pagiežingumas, nes būtent pagieža būdavo siejama su tuo visiškai klaikiu ir baisiu tulžies kartumu.

Tulžis yra esminis virškinimo komponentas - kai ji pakliūna į skrandyje apvirškintą ir rūgštimis apardytą maistą, tolimesnis to maisto skaidymas jau vyksta, naudojant tulžies fermentus, kurie maistą suardo iki pakankamai smulkių molekulių, kurios galėtų būtų įsisavinamos per žarnų membranas. Kiti maistą ardantys fermentai būna išskiriami dar ir pačios dvylikapirštės žarnos, o taip pat visokių bakterijų, kurios gyvena žarnyne.

Kartais, kai smarkiau sutrinka virškinimas, būna, kad šioks toks kiekis dvylikapirštės žarnos turinio nuteka atgal į skrandį, o su juo - ir tulžis. O paskui būna, kad žmogui skrandis kiek atpila to turinio į viršų - paprastai tokiais atvejais labai nedaug, vieną-kitą gramą. Bet to menkučio kiekio tulžies, pakliuvusios į burną, pakanka tam, kad kartus skonis burnoje jaustųsi kokį pusdienį.

Tulžyje yra milžiniškas kiekis visokiausių fermentų, kurie gali suėsti didžiąją daugumą organinių medžiagų, įskaitant ir visokias nuodingas, o taip pat nelabai kur tirpstančias. Tai šiais laikais skerdyklos tulžį parduoda kai kurioms įmonėms, kurios gamina natūralų ūkišką muilą, o jau tada tos įmonės į tą muilą prideda tulžies. Jei tik tulžies nepagailėta, tai toksai muilas savo gebėjimu naikinti dėmes pralenkia bet kokius skalbimo miltelius ir netgi gali lygintis su chlorke, tiesa, neturėdamas dezinfekuojančių savybių.