Ūkiškas muilas

Ūkiškas muilas arba ūkinis muilas - tai tasai muilas, kuris būdavo sovietmečiu ir kuriuo iki šiol džiaugiasi senos bobutės, sakančios, kad va anais laikais, kai prie ruso buvo geriau, tai buvo muilas, o dabar tokio nebėra. Nors būtent toksai pats ūkiškas muilas yra ir dabar. Ūkinio muilo šarmingumas siekia apie pH 11-12, gali turėti iki 0,2% laisvo šarmo.

Šitas ūkiškas muilas pasižymi labai aukštu šarmingumu, nes daromas su kažkokia kaustine soda. Daug naudojant, per ilgesnį laiką rankų odą gali pažeisti taip, kad ši imtų skilinėti ir kraujuoti. Tiesa, toks naudojimas buityje retai įmanomas - paprastai nuo to kentėdavo sovietmečio skalbėjos ar valytojos, kurios su tuo muilu kontaktuodavo daug daugiau.

Dėl to, kad ūkiškas muilas yra stipriai šarminis, jis gana efektyviai naikina absoliučią daugumą bakterijų ir virusų. Nors naikinimu jis nėra toksai efektyvus, kaip chlorkė, bet pasižymi geru poveikiu.

Specialiai ūkiškam muilui pagerinti buvo sukurtos dar dvi specialios jo versijos:

• Hipochloritinis muilas - su kalcio hipochlorito priemaišomis, turintis nemažą dalį chlorkės savybių, smirdantis ir rankas ėdantis dar 10 kart smarkiau. Ankstesniais laikais gana plačiai naudotas visokiose gydymo įstaigose.
• Muilas su tulžimi - verdamas, į muilą vėlyvame virimo etape pridedant gyvulių tulžies. Toksai muilas turi gana nemažus tulžies fermentų kiekius, dėl ko labai stipriai ardo daugelį organinių medžiagų, kurios sukuria dėmes ant drabužių. Itin tinka skalbimui, rankas ėda tiek pat, kaip ir paprastas ūkiškas muilas.

Kosmetinis muilas arba kitaip vadinamas tualetinis muilas pasižymi daug mažesniu šarmiškumu arba kartais gali būti netgi lengvai rūgštinis. Toksai muilas nenaikina jokių bakterijų ir virusų, todėl juo plaunantis rankas, jokia dezinfekcija nevyksta, o tik vandeniu nuplaunamas šioks toks bakterijų ir virusų perteklius. Tačiau to nesuprantantys labai dažnai save apsigauna, tikėdamiesi, kad ir įprastas malonus muilas padeda nuo infekcijų sklaidos.

Pačiais seniausiais laikais ūkiškas muilas buvo daromas iš alyvuogių aliejaus - tai buvo taip vadinamas Marselio muilas, kurio receptūros nusistovėjo dar XVIa.. Tačiau vėliau gero aliejaus kainos po truputį kilo, o klausimai būdavo, kur panaudoti gyvulininkystės atliekas. Taigi, gudresni muilaviriai ėmė į aliejų vis daugiau pridėti visokių gyvulių atliekų, atlikusių po to, kai mėsa panaudota maistui. Dar vėliau pigaus muilo gamyba pasidarė išvis vien iš gyvulių atliekų. Būtent toksai ir yra šiuolaikinis ūkiškas muilas.