Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Elektrokonvulsinė terapija
|
Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti! |
Elektrokonvulsinė terapija (neretai dar vadinama "elektroimpulsinė terapija", "elektroterapija", "elektrošoko terapija", "elektros šokas", "EKT", "EIT", "ECT" ir pan.) - tai vienas iš populiarių ir labai psichiatrų pamėgtų gydymo metodų, priskiriama šoko terapijos būdams. Lietuvoje elektrokonvulsinę terapiją taikyti pradėta dar apie 1960 metus, vėliau ją plačiai išpopuliarino Snežnevskio įtaka.
Modernesiuose šaltiniuose ši terapijos metodika būna dažnai įvardinama, kaip elektroimpulsinė terapija. Išties skirtumo kaip ir nėra, nors ir šneka tenai apie skirtumus. Išties elektroimpulsinė terapija tesiskiria tuo, kad srovė būna kiek kitokiais impulsais paduodama, trumpesniais ir galingesniais. Taip kad šitai yra tiesiog ta pati, ale paprasčiausiai pagerinta elektrokonvulsinė terapija.
Snežnevskio pasekėjai puikiai žino, kad elektroimpulsinė terapija puikiai tinkama visoms įmanomoms psichikos ligoms gydyti - pradedant vangiąja šizofrenija ir baigiant depresija bei visokiomis neurozėmis.
Terapinė metodika, taikant elektros impulsus
Klasikinės elektrokonvulsinės terapijos atveju žmogui prie galvos pritvirtinami elektrodai, per kuriuos leidžiama kintamoji (~50Hz) srovė (vadinamoji terapija sinusoidine srove arba sinusinė elektrokonvulsinė terapija), įtampa palaikoma nuo 110 iki 250 voltų (priklausomai nuo to, kokia yra elektros tinklo srovė). Bendras terapijos seansas trunka nuo 15-30 sekundžių (vienas 1-5 sek. trukmės poveikis) iki 15 minučių (3-4 poveikiai su kelių minučių tarpais tarp jų). Teigiamo efekto atveju pacientą ištinka konvulsijos, kurias vėliau pakeičia pilnas atsipalaidavimas su amnezija. Tuo atveju, jei pacientas praranda sąmonę, konvulsijos jo neištinka ir seansas kartojamas, padidinus įtampą. Tam, kad pacientas nesipriešintų, jis įtvirtinamas ant terapinio gulto, taip pat jam gali būti suleista raminančiųjų vaistų.
Modernesni elektrokonvulsatoriai leidžia panaudoti aukštesnes (kai kada - iki 9 kilovoltų, nors dažniau - iki kelių šimtų voltų) impulsines sroves, kurias taikant, gydymo seansas būna trumpesnis, daugeliu atvejų pakanka vieno trumpalaikio (0,2-3 sek. trukmės) impulso, po kurio pacientą ištinka pilnavertės konvulsijos su vėlesniu atsipalaidavimu ir ilgalaike amnezija. Dėl aukštesnio konvulsijų patikimumo, paprastai per vieną terapijos seansą pakanka vieno impulso. Tokia terapija vadinama elektroimpulsine. Taip kad ir pats gait kasikonvulsuot, įkišęs virbalus, ar vieną virbalą ir organą į rozetką
Siekiant išvengti dėl konvulsijų kylančių traumų (savaiminių kaulų lūžių, išsinarinimų, sausgyslių trūkių), pacientui prieš seansą suleidžiama miorelaksantų.
Teigiamas elektros impulsų poveikis pacientams
Pats teigiamiausias poveikis būna depresijomis bei neurozėmis sergantiems pacientams, tačiau tokia terapija puikiai tinka visiems, sergantiems įvairiomis psichikos ligomis, išskyrus epilepsiją. Jau po kelių elektrokonvulsinės terapijos seansų šie pacientai tampa judresni, paklusnesni, vykdo med. personalo nurodymus ir patarimus, atsiliepia teigiamai apie savo savijautą, nori socializuotis, užsiimti naudinga veikla, tampa malonūs gydytojams ir aplinkiniams.
Pašaliniai elektroimpulsinės terapijos poveikiai
Pašalinių poveikių pastebėta nedaug - dažniausiai tai nuo kelių minučių iki kelių valandų trunkantis ligonio sumišimas, nesiorientavimas aplinkoje, silpnumas, kartais - širdies infarktas ar galvos smegenų insultas. Tam, kad terapijos metu ligonis nevalingai nesituštintų, patariama prieš terapiją jį priverstinai nuvesti į tualetą.
Neretai pastebimas smegenų pabrinkimas, uždegimas - šiuo atveju gydymą galima tęsti, taikant priešuždegiminius vaistus, kartu galima taikyti trepanaciją. Mirties atvejai reti.
Atminties sutrikimai po intenesyvios ilgalaikės terapijos nesunkiai išgydomi, pacientą mokant buitinių įgūdžių (valgyti, tuštintis tualete ir pan.), lengvesni atminties sutrikimai išgydomi, mokant pacientą įprastų dalykų (skaitymo, rašymo, apsipirkti parduotuvėje ir pan.).
Iš rimtesnių sveikatos sutrikimų dažniausiai pastebimi savaiminiai galūnių (rankų ir kojų) kaulų lūžiai ir galūnių išnarinimai, žandikaulių išsinarinimai, šonkaulių lūžiai, stuburo lūžiai, dantų išlūžimai, liežuvio nusikandimai, kylantys dėl konvulsijų. Siekiant pacientą nuo jų apsaugoti, jis turi būti gerai įtvirtinamas (atskirai liemuo, rankos, kojos, galva), pririšamas prie terapinio gulto, į burną įkišama guminė kriaušė, žandikaulis surišamas. Patariama tai daryti palatoje, prieš tai suleidus raminančiųjų - šitaip lengviau išvengti ligonio priešinimosi. Esant sužeidimams taikytinas chirurginis gydymas, esant stuburo ar kaklo slankstelių išnirimams ar lūžiams - ligonio pervežimas į traumatologinį skyrių.
Kartais pastebima patologiška pacientų baimė, išsivystanti elektrokonvulsinės terapijos metu: netgi teigiamai nusistatę pacientai ima paniškai bijoti elektrokonvulsinės terapijos. Ši baimė yra visiškai nepagrįsta, tokiems pacientams taikytinas intensyvesnis gydymas elektrokonvulsine terapija, raminantieji vaistai, lobotomija, kitos šoko terapijos rūšys.
Elektroimpulsinės terapijos poveikio mechanizmas
Psichiatrų teigimu, elektrokonvulsinės terapijos poveikio mechanizmas iki šiol nėra gerai ištirtas, bet manoma, kad jis stimuliuoja smegenų kraujotaką, atjaunina neuronus. Pastebėta, kad po elektrokonvulsijos seansų pacientai užmiršta praeities įvykius, o ilgalaikė intensyvi elektrokonvulsinė terapija sukelia pilną amneziją. Su tuo siejamas teigiamas efektas, gydant įvairias psichikos ligas: pacientas pamiršta savo ankstesnę patirtį, tačiau emociniame lygmenyje atsimena elektrokonvulsinės terapijos seansus ir po to sparčiai ir lengvai mokosi gero elgesio.
Kai kuriais atžvilgiais tai primena elektros srove įvykdomą lobotomiją, tačiau norime pabrėžti skirtumus: elektros srovė ardo smegenis gerokai švelniau, tačiau gerokai didesniame tūryje, todėl poveikis būna daug bendresnis, bet kartu - su gerokai švelnesne simptomatika. Pacientas nepavirsta į buką nemąstančią daržovę išsyk, todėl procesas būna kontroliuojamas.
Kontraversijos
Holokausto ir panašių nusikaltimų neigėjai neretai teigia, kad gestapo ir KGB taikyti kankinimai elektra išties buvo elektrokonvulsinė terapija, kuria buvo gydomi psichikos ligoniai, nes įranga tam taikoma ta pati, kaip ir įtampa bei srovė. Šiuo atveju vienareikšmiškai norim paneigti šią neteisingą nuomonę, nes medicinoje elektrokonvulsinę terapiją taiko tik apmokytas medicininis personalas, be to, elektrodai jungiami prie galvos, o ne prie kitų kūno dalių, tinkamai išbandytais būdais.
Tuo tarpu Nacistinėje Vokietijoje vykdytos Aktion T4 programos negalima sieti su tokiais dalykais, nes vaikų žudymui elektrokonvulsinės terapijos įranga buvo naudojama ne pagal paskirtį ir pernelyg didelėmis dozėmis, nors ir gydytojų-psichiatrų priežiūroje, kita vertus gydomoji eutanazija negali būti neigiama, kadangi nėra moksliškai pagrįstų faktų, kurie neigtų jos pritaikomumą.
Norime pabrėžti, kad elektrokonvulsinė ir elektroimpulsinė terapija - tai humaniškas, efektyvus ir labai naudingas gydymo būdas.
Elektrokonvulsinės terapijos taikymas Lietuvoje
Lietuvoje elektrokonvulsinė terapija gan plačiai taikoma jau kelis dešimtmečius, duoda puikius rezultatus. Plačiausiai naudojama Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje, taikaint kokybiškus "Somatics" ir "MECTA" firmų aparatus, kaip ir senesnius, tarybinius. Lietuvos psichiatrai turi gilią elektrokonvulsinės terapijos taikymo patirtį, yra mokęsi šių metodų Kaščenkoje, išklausę Snežnevskio paskaitas.
Daugelio Lietuvos psichiatrų nuomone, elektrokonvulsinės terapijos taikymas yra nepakankamai platus, ji taikoma vos keliems šimtams pacientų per metus, retai kada - daugiau kaip tūkstančiui. Daugelio psichiatrų manymu, elektrokonvulsinės terapijos kabinetai turėtų būti visose psichiatrinėse klinikose, ambulatorijose ir net poliklinikose, jie padėtų efektyviau gydyti neurozėmis bei depresijomis sergančius ligonius. Itin patartina elektrokonvulsinę terapiją taikyti vaikams, nes ji neturi neigiamo poveikio, būdingo neuroleptikams.
Žinomesni pacientai, sėkmingai gydyti elektrokonvulsine terapija
- Ernestas Hemingvėjus, sirgęs depresija, buvo sėkmingai pagydytas nuo jos, taikant ilgalaikę intensyvią elektrokonvulsinę terapiją. Nors po terapijos kurso pacientas pilnai prarado atmintį, negalėjo atpažinti artimųjų, depresijos požymiai pilnai išnyko. Vėlesnė jo savižudybė negali būti susijusi su nesėkminga terapija, tai greičiau susiję su nesugebėjimu adaptuotis prie aplinkos.
- Frances Farmer, JAV aktorė, buvo sėkmingai pagydyta nuo depresijos, taikant kelių metų trukmės elektrokonvulsinės terapijos kursą. Nepaisant kai kurių sutrikimų, ji sugebėjo grįžti į visuomenę, dirbti skalbykloje.