Taklamakanas

Palydovinėje nuotraukoje matoma maždaug 400 kilometrų pločio ir 1000 kilometrų ištisinė smėlio dykra. Pridėjus pakraščius, kur jau yra kalnų, o vietomis, geresniu sezonu - mėnesį-kitą būna ir žalumos, gaunasi netoli 800 kilometrų pločio ir 2000 kilometrų ilgio ruožas, kuris dar susisiekia su Gobio dykuma ir jau yra toksai didelis, kad į šitą nuotrauką netgi pilnai ir nesutelpa.

Visos dykumos moka labai gražiai atrodyti gerai padarytose nuotraukose, nes būna grafiškos ir taip toliau. Taklamakanas čia dar geriau išsiskiria - jo drėgnesniuose pakraščiuose pasitaiko medžių, kuriuos labai greitai smėlio audros apneša dulkėmis, o karščiai - pradžiovina. Tai atrodo labai gražiai, spalvotai. Realiai tai tiesiog gyvenimui netinkama vieta.

Iš palydovo nufotografuotas vienas iš daugybės Taklamakane pastatytų JAV laivų maketų, skirtų kiniečių aviacijos bombų mėtymo treniruotėms.

Taklamakanas - tai matomai didžiausia dykuma, kuri yra labiausiai dykrų dykrose, kokias tik galima sugalvoti. Šiuo metu visa Taklamakano teritorija yra okupuota Komunistinės Kinijos, nors nuo seno tenai būdavo visokios uigūrų karalystės. Pagal didumą - maždaug kaip kokios 5 Lietuvos, o gal ir kaip 10 Lietuvų - čia priklauso, kaip skaičiuosi ir kiek pakraščių įtrauksi.

Taklamakanas yra dykros ir tuštuma, kuri yra vidury niekur, t.y., toksai tiesiog niekas, viduryje nieko, kuris viduryje nieko. Iš vienos pusės Taklamakanas ribojasi su viena iš didžiausių pasaulio dykumų - Gobiu, iš kitos pusės - su neperžengiamais Himalajų (Karakorumas ir Kunlunas) kalnais, taip pat su Tian Šanio ir Pamyro kalnynais. Patekti į šitą dykumą įmanoma tik per Gobio dykumą, o paskui keliaujant visokių kalnų pakraščiais. Milžiniškos beviltiškos dykros, kurios daug daug prastesnės už Sacharą.

Taklamakanas yra ištisinė didžiulė dykuma su šiokiais tokiais kalnais vidury ir labai aukštais kalnynais aplinkui. Kiek teka upių - dauguma teka aplinkui tą dykumą, tačiau jos yra išdžiūstančios ir didesne dalimi dykumoje teka jau kaip sūrios. Žodžiu, iš kalnų išteka upės, suteka viena į kitą, susidaro didesnės upės, kurios teka per tas dykras ir smėlynus ir baigiasi į niekur, nes tiesiog susigeria į smėlį, o kiek nesusigeria - tiek išgaruoja.

Kadangi Taklamakano dykuma yra gana dideliame aukštyje, tarpu kalnų, tai temperatūros čia būna ir žemos, ir svyravimai nemaži. Vasarą temperatūra pavėsyje pasiekia apie 38-40C laipsnius ar daugiau (ir neduokdie keliauti per dykumą, nes nepavėsyje būna daug daug karščiau). Žiemą temperatūra kartais nukrenta iki maždaug 10C laipsnių šalčio (rekordai - apie -20C). Turint omeny, kad niekas tenai neauga ir malkų nėra, tai kam nors, kas tenai norėtų gyventi, nebūtų ir kaip pasišildyti. Žodžiu, visada blogai.

Šitai dykumai būdingas itin didelis vėjuotumas, didžiąją dalį laiko pučia stiprūs vėjai, kurie tarpais pavirsta į realiai uraganinius, ir visą tą laiką vėjai kelia milžiniškus kiekius dulkių ir smėlio į orą. Dėl tos priežasties lauke dažnai būti tiesiog neįmanoma, nes per dulkes paprasčiausiai neįmanoma kvėpuoti. Tiesa, dulkės turi tą privalumą, kad nusėdusios ant medžių, namų ir panašiai, nuspalvina juos dulkių spalva, tai paskui gražiai atrodo nuotraukose.

Geriausias sezonas čia būna vasara, nes tada lyja, bet vienok irgi nekas - dykumos vidurio vanduo visvien nepasiekia, tačiau pakraščiuose vanduo atiteka upėmis iš kalnų, o kai lietus kalnuose pavaro, tai potvyniai būna tokie, kad nunešioja ištisus miestelius taip, kad iš jų pėdsakų nelieka. Žodžiu, irgi nieko gero. Taip kad ir pakraščiuose gyvenviečių nėra daug, jos nėra didelės ir ne visada jose yra gerai.

Didžiulė dalis Taklamakano yra naudojama kaip milžiniškas Kinijos karinis poligonas, kuriame Kinija darė ir savo branduolinio ginklo bandymus (prie Lop Nur vietovės), o dabar - pagrindinai naudoja kaip labai didelio ploto poligoną, skirtą bombonešių praktikai, kur jiems reikia šimtų kilometrų plote rasti taikinį ir jį sunaikinti. Tai kinai tenai stato milžiniškus JAV karinių laivų maketus, o paskui lėktuvai skraido, tų maketų ieško ir juos bombina.