Spuogas

Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Spuogai - nagi tai šiaip jau dažniausiai tiesiog stafilokokinė infekcija, tai šiaip jau tiesiog pūlinukai tokie maži. O jei toks mažas pūlinukas išauga į didelį pūlinį - tai jau votis, šunvotė ar piktvotė. Nors būna ir kitokios kilmės spuogų.

Tai šiaip jau spuogas susidaro arba kai plauko šaknies vietoj, ar kai kokioj mažutėj riebalinėj ar ten prakaito liaukoj įsiveisia bakterijos, katros maitinasi gyva mėsa. Tai aišku jausmas gal ir nekoks, o ir šiaip negražiai atrodo, kai pavyzdžiui ant nosies galo išauga toks raudonas spuogas su baltu pūlingu taškeliu viršuje...

Tai aišku, daug kas tuos spuogus išspaudžia tiesiog, bet kai purvinom rankom, ar nenuplovę gerai tos vietos, ar ne iki galo, kol kraujas bėgs, ar nepadezinfekavę po to, ar šiaip kaip nekvalifikuotai, tai tas spuogas išsiplečia į votį ar kokią šunvotę, tai paskui būna centimetriniai randai, o pagydoma tik antibiotikais beigi chirurginėm operacijom. Arba pavyzdžiui ant galvos, ypačiai viršutinės dalies, tai būna, kad išaugo spuogas, pavirto į votį, o paskui tokia votis skverbiasi, prasiskverbia į smegenis, o tada jau cerebralinė furunkuliozė... Štai taip nuo vieno, atsiprašant, spuogo, žmogus ir numirt gali.

Spuogų rūšys

Yra išskiriamos kelios spuogų rūšys pagal tai, kokios spalvos ilgainiui gaunasi spuogo galvutė:

• Baltagalviai spuogai - tai paprastieji spuogai, dažniausiai būna stafilokokiniai, bet būna ir su kitomis infekcijomis, su mažu pūlinuku
• Juodagalviai spuogai - tai dar vadinami vaškaspuogiai, kur pūlinuko nėra, o tiesiog riebalų liaukoje yra susiformavęs sukietėjusių riebalų mažas gumulėlis
• Raudongalviai spuogai - paprastai jaunatviniai, būnantys iki vėlyvos paauglystės, kokių 25 metų, o kartais ir ilgiau, susidaro dėl pakitusios hormonų apykaitos ir lengvų autoimuninių reakcijų
• Rudagalviai spuogai - su nekrotizuotu paviršiumi, būna nuo kai kurių virusinių infekcijų, pvz., nuo raupų ar vėjaraupių
• Begalviai spuogai - paprastai viena iš aukščiau išvardintų rūšių, tačiau nesusiofrmavę, neįgavę aiškaus rūšiškumo, kitais atvejais tai gali būti įaugęs plaukas, kuris tiesiog nesimato, bet sukuria guziuką.

Kaip matote, spuogų rūšių yra daug ir galimai ne visas dar čia išvardinome. Akivaizdu, kad kai spuogų atsiradimo priežastys tokios skirtingos, vienodi sprendimai jų gydymui neveiks. Reikia skirtingų priemonių.

Spuogų gydymas

Priklausomai nuo spuogo rūšies, visiškai skiriasi reikalingas elgesys. Vienais atvejais spuogaus galima išspausti, o kitais - geriau net nebandyti. Štai tipiški būdai gydyti spuogams:

• Baltagalvius spuogus galima išspausti, tačiau prieš tai būdina nuosekli rankų ir spuogo bei jo aplinkos dezinfekcija. Dezinfekuoti reikia tiek, kad dezinfektantas realiai tekėtų upeliais, varvėdamas nuo rankų. Viena iš dažniausių klaidų, sukeliančių didelius antrinius užkrėtimus - būtent per mažas dezinfektanto naudojimas. Maži dezinfektanto kiekiai nenudezinfekuoja ir infekcija tik pasunkėja. Spaudžiant spuogą, būtina jį spausti tol, kol pasirodys aiškus kraujas. Kitu atveju reikš, kad neišspaudėt iki galo ir tik dar paspartinot infekcijos augimą. Taigi, jei bijot, kad neišspausit iki aiškaus varvančio kraujo - tai net nebandykit.
• Juodagalviai spuogai turi būti spaudžiami atsargiai, kad nesukeltų pažeidimo. Juos spaudžiant, išsispaudžia spuoginis vaškas - jei spuogas jaunas, tai kaip siauras šūdukas, o jei spuogas senas - tai kaip rutuliukas. Svarbu spuogą spausti atsargiai, kad neatsirastų pažeidimų, nes jei pažeisit - lygioje vietoje gausit infekciją ir galimai ir kokią nors šunvotę.
• Raudongalviai spuogai yra neinfekciniai ir jų spaudinėti nereikia, nes tik infekcijų prisidarysit sau papildomai.
• Rudagalviai spuogai yra virusiniai, paprastai turi gana daug audinių pažeidimų ir jų spaudinėti negalima, nes atsiras labai gera vieta infekcijai ir šunvotėms. Geriau tokius spuogus tepti zelionke ar kažkuo panašaus ir būtinai parodyti gydytojui.
• Begalviai spuogai reikalauja visokio skirtingo priėjimo ir vieno recepto čia nėra.

Likime išmokti esminį dezinfekcijos principą: jei dezinfektantas nevarva nuo rankų ant grindų ir jo kiekiai ne tokie, kad rankos visiškai šlapios būtų - tai reiškia, šūdą jūs čia dezinfekuojate ir tik imituojate kažką. Panašiai ir su spuogu - turi būti viskas smarkiai aplinkui nupurkšta, kad dezinfektantas tekėtų. O prieš tai rankas ir spuogą su ūkišku muilu dar nusiplaukit.

Dar žr.

• Gatvės spuogas