Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Gyvybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 380 pridėta baitų ,  12:59, 20 lapkričio 2024
Daugiau.
S (Mano manymu, straipsnis visiškai nejuokingas, tad tas rimtasnukio šablonas yra labiau tinkamas, nei vikipediško standarto.)
(Daugiau.)
1 eilutė: 1 eilutė:
{{Rimtasnukio straipsnis}}[[Vaizdas:Geltonas gleivūnas.jpg|miniatiūra|272x272px|Gyvybės bruožus turintis daiktas: [[Biologinė nesąmonė|šūdas geltonas]].]]
{{Rimtasnukio straipsnis}}
'''Gyvybė''' - [[Fizikinis kūnas|daiktinio kūno]] bruožas atlikti [[Biologija|biologinius]] vyksmus, iki kol jis pasiekia [[Cheminė pusiausvyra|cheminę pusiausvyrą]].
<blockquote>''„Gyvybė - lytiškai perduodama ir neišvengiamai mirtina liga.“'' - Nylas Geimanas</blockquote>'''Gyvybė''' - [[Fizikinis kūnas|daiktinio kūno]] bruožas atlikti [[Biologija|biologinius]] vyksmus, iki kol jis pasiekia [[Cheminė pusiausvyra|cheminę pusiausvyrą]].


Šie kūnai gali būti sudaryti iš vieno mikroskopinio „gyvybinio vieneto“ ([[Ląstelė|ląstelės]]), ar iš daug jų. Vienaląsčių ar daugialąsčių būtybių (organizmų) sandaroje yra dalelės, kurios atlieka specifinius procesus. Pavyzdžiui: dūjų apykaitą, arba kvepavimą, atlieka mitochondrijos organelė vienaląsčiose organizmuose, o daugialąsčiuose - organų visuma.  
Šie kūnai gali būti sudaryti iš vieno mikroskopinio „gyvybinio vieneto“ ([[Ląstelė|ląstelės]]), ar iš daug jų. Vienaląsčių ar daugialąsčių būtybių (organizmų) sandaroje yra dalelės, kurios atlieka specifinius procesus. Pavyzdžiui: dūjų apykaitą, arba kvepavimą, atlieka mitochondrijos organelė vienaląsčiose organizmuose, o daugialąsčiuose - organų visuma.  
16 eilutė: 16 eilutė:


==Gyvybės pradžia==
==Gyvybės pradžia==
[[Vaizdas:Wallace primordial soup.jpg|miniatiūra|Ekologiška ir organinė pirmykštė sriuba. Šlykštynė paskutinė, bet labai daug antioksidantų.]]
[[Mokslininkai|Moksliūnai]] beigi [[Kunigai|šventukai]] pilnai nesutaria kaip gyvybė susiformavo ar atsirado, ar iš kokios [[Juodoji skylė|kosminės šiknos]] išlindo. Yra kelios teorijos:
[[Mokslininkai|Moksliūnai]] beigi [[Kunigai|šventukai]] pilnai nesutaria kaip gyvybė susiformavo ar atsirado, ar iš kokios [[Juodoji skylė|kosminės šiknos]] išlindo. Yra kelios teorijos:


===Panspermija===
===Pirmykštės gyvybės sriuba===
Ši teorija teigia, jog [[Visata|visatoj]] buvoja gyvybė, kuri atvyko į [[Žemė|mūsų pasaulį]] ar netyčia, per [[Meteoritas|dangaus kūnus]], ar tyčia, [[Ufonautai|ateivių]] deka.  
Teigiama, jog kadaise, Žemės vystymosi metu, archėjaus eone, susiformavo tinkamos sąlygos organiniam junginiam tapti gyvais mikroorganizmais. Būtybės atsirando iš vadinamosios „pirmykštės sriubos“, kitaip tariant: [[Bybienė|labai „ecofriendly“ bybienės]].


Šisai motyvas aptinkamas žaidime [[Sporė|„Spore“]].
=== Geležies ir sieros pasaulis, pirmykštis gyvybės sumuštinis ===
Teorija sako, jog gyvybės pagrindas galėjo būti geležies-sieros junginių (kaip [[Piritas|„durnauksis“]]) paviršiai hidroterminiuose šaltiniuose. Šie junginiai buvo katalizatoriai gyvybės formavimosi procesams.


===Pirmykštės gyvybės sriuba===
Šiai idėjai buvo siūlyta pirmykštės gyvybės sumuštinio modelis: tipo, mineralai yra duona, įdaras tai organinės medžiagos ir pagardas - ultravioletiniai saulės spinduliai bei vulkaniniai šaltiniai.
Teigiama, jog kadaise, Žemės vystymosi metu, archėjaus eone, susiformavo tinkamos sąlygos organiniam junginiam tapti gyvais mikroorganizmais. Būtybės atsirando iš vadinamosios „pirmykštės sriubos“, kitaip tariant: [[Bybienė|bybienės]].
 
=== Panspermija===
Ši teorija teigia, jog [[Visata|visatoj]] buvoja gyvybė, kuri atvyko į [[Žemė|mūsų pasaulį]] ar netyčia, per [[Meteoritas|dangaus kūnus]], ar tyčia, [[Ufonautai|ateivių]] deka. Šisai motyvas aptinkamas žaidime [[Sporė|„Spore“]].  


=== Kreacionizmas===
=== Kreacionizmas===
34 eilutė: 38 eilutė:
Kai kurie filosofai galvojo, kadgi visokiausios gyvybės atsirado spontaniškai iš negyvų objektų. Pavyzdžiui: musės atsiranda iš dulkių, varlės iš purvo, gyvačių kilmė yra žmogaus stuburo čiulpas, ir taratata. Matomai šie filosofai niekad nematė musių ar varlių [[Kiaušiniai|kiaušinių]] ir apskritai turbūt buvo susipažine tik su žmogaus gimimo procesu, tad bendras išprusimas apie kitus gyvuojančius baibokus buvo nulinis.
Kai kurie filosofai galvojo, kadgi visokiausios gyvybės atsirado spontaniškai iš negyvų objektų. Pavyzdžiui: musės atsiranda iš dulkių, varlės iš purvo, gyvačių kilmė yra žmogaus stuburo čiulpas, ir taratata. Matomai šie filosofai niekad nematė musių ar varlių [[Kiaušiniai|kiaušinių]] ir apskritai turbūt buvo susipažine tik su žmogaus gimimo procesu, tad bendras išprusimas apie kitus gyvuojančius baibokus buvo nulinis.


== Gyvybė kitose planetose, Žemės kosminis vienišumas ==
== Evoliucia ir paskutinis visuotinis bendras protėvis ==
''<small>Siūloma skaityt beigi pildyti straipsnį apie [[Kosminis vienišumas|kosminį vienišumą]].</small>''
[[Vaizdas:Darwins tree of life.jpg|kairėje|miniatiūra|214x214px|[[Čarlzas Darvinas|Darvino]] nupieštas gyvybės medis, kurio šaknis yra pažymėtas „1“ - paskutinis visuotinis bendras protėvis.]]
Nepaisant kaip gyvybė susiformavo, [[Evoliucija|Čarlzo Darvino evoliucinis modelis]] ir tolimesni šios idėjos priedai bei tobulinimai tegia, jog absoliučiai visa gyvybė turėjo turėt kažkokį bendrą protevį (angl. ''last universal common ancestor)''. Kas tai galėjo bebūti, šisai mikroskopinis dundukas yra mūsų mama ar tėtis ar kas dar.
 
Tai galima iš dalies patvirtinti tuo, kad vos ne visų gyvybės karalysčių pirmykščiai organizmai turi dalį bendro genomo. Nors, pagal mūsų duomenis, šie bendri genai tėra ribosomų baltymų.
 
== Pažįstamoji gyvybė ir Žemės kosminis vienišumas ==
''<small>Siūloma skaityt beigi pildyti straipsnį apie [[Pažįstamoji gyvybė|pažįstamają gyvybę]] ir [[Kosminis vienišumas|kosminį vienišumą]].</small>''


Viskas gražu ir miela, tačiau tokios diskusijos apie gyvybę kelia šitąjį klausimą: ar mes vieniši? Nejau mūsų planeta vienintelė, išskirtinė, turinti tinkamas sąlygas, kad joje šeimininkautų gyvybė? O gal gyvybė nebūtinai yra tokia kaip mūsų planetoje arba mūsų arbitrariškose klasifikacijose? Gal mes neįžvelgiam gyvybę, nes mes turim dogmatiškai nustatytas gaires, kas yra gyva, o kas ne? Kas žino, apart [[Bybys žino|bybys]]...<blockquote>''„Gyvybė - lytiškai perduodama ir neišvengiamai mirtina liga.“'' - Nylas Geimanas</blockquote>
Nors kai kurios biogenezės teorijos daro prielaidą, jog mūsų planeta nėra vienintelė su gyvybe, mes visgi neturim jokių moksliškai pagrįstų įrodymų. Tai gali būti dėl to, kad galbūt sąlygos Žemėj buvo ypatingai išskirtinės ar netyčiniu būdu tinkamos jai susiformuoti. Taip pat, gali būti, jog mokslininkų pateiktos gairės stipriai riboja mūsų supratimą, kas yra gyvybė, kaip mes pažįstame.
[[Kategorija:Biologija]]
[[Kategorija:Biologija]]
[[Kategorija:Mokslai]]
[[Kategorija:Mokslai]]
354

pakeitimai

Naršymo meniu