Spausdintinė plokštė

Spausdintinė schema arba montažinė schema, dar vadinama ir kaip spausdintinė plokštė ar montažinė plokštė - tokia plokščia tekstolitinė plokštė, ant kurios speicaliu būdu (foto ėsdinimu) yra atspausdinta varinė laidininkų sistema, prigrežiota skylučių elektronikos komponentų montažui ir taip toliau.

Paprasčiausiu atveju tokia schema gaminama visai nesudėtingai: imama tekstolito plokštė, ant jos priklijuojama varinė folija, tada ant tos folijos chemijai atspariu laku nupaišoma laidininkų schema, o tada visa ta plokštė panardinama į rūgštį, kuri nuėsdina tas vietas, kurios nebuvo apipaišytos. Taigi, lieka tik laidininkai, kurie buvo nupiešti. Laidininkų galuose pragręžiamos skylutės, iš priešingos pusės sukaišomi elektroniniai komponentai, kaip kad visokie rezistoriai, tranzistoriai, diodai, kondensatoriai, mikroschemos ir panašiai, o tada viskas sulituojama. Ir gaunasi jau veikianti plokštė, kuri ką nors daro, pvz., veikia kaip radijo imtuvas ar mikrokontroleris ar dar kas nors.

Sudėtingesniais atvejais laidininkų sluoksnių gali būti daug, o komponentai gali būti tiek mikroskopiniai, kad žmonės jų net negalėtų sudėlioti - viską tada daro robotai. Šitaip gaminamos, pvz., motininės plokštės visokiems kompiuteriams.

Kadangi pagrindinė technologija, naudojama, gaminant tokias plokštes, yra tam tikra specializuota spauda, tai tos plokštės ir yra vadinamos spausdintinėmis. Kadangi savo esme tos plokštės atvaizduoja montažo ir laidininkų schemas - tai vadinamos būna schemomis. O kadangi tiesiai ant jų vykdomas elementų montažas, tai vadinamos dar ir montažinėmis. Taigi, kaip jums patogiau, taip galit ir vadinti - ir montažinėmis plokštėmis, ir spausdintinėmis schemomis, ir dar kaip nors, kaip tik jums tinka.

Kai kurie nesusipratėliai, kurie net nesugeba atskirti mikroschemų nuo transofrmatorių, būna kad vadina spausdintines schemas lustais, bet čia jau yra tas atvejis, kuris susijęs ne su terminija, o su durnumu, tai čia komentuoti nėra ką.