Smogas

Smogas - lietuviams beveik nežinomas reiškinys, toksai oro užterštumas, dėl kurio žmonėms prasideda apsinuodijimai, o užteršto rūko tankumas būna toks, kad kartais būna net neįmanoma matyti, kur išvis eini. Žodžiu, tokie kaip ir dūmai, kaip ir rūkas, bet iš teršalų, kurie kartais ganėtinai nuodingi ir kenksmingi. Kartais netgi tiek, kad žmonės ir numiršta.

Pavadinimas "smogas" kilęs nuo angliško "smoke", reiškiančio dūmus. Bendru atveju smogas reiškia tokius dūmus, rūką ir dujas, kurios yra sunkesnės už orą, todėl laikosi įvairiose miestų vietose, žiauriai užteršdamos orą. Smogas reiškia ne kokį nors teorinį, tik prietaisais išmatuojamą užteršimą, o tokį, kur arba žmonės masiškai dūsta nuo kenksmingų teršalų, arba tų dūmų ar rūko tankumas yra toksai, kur realiai sunku net ką nors įžiūrėti. Paprastai toks dūmų tankumas irgi reiškia, kad nuo teršalų žmonės tiesiog dus.

Smogas pasaulyje ir Lietuvoje

Kažkada, prieš maždaug 100 metų, smogas buvo gana paplitęs dideliuose Europos ir JAV miestuose, kur šildymui būdavo plačiai naudojama akmens anglis. Vėliau dar labiau paplito automobilių sukeliamas smogas, kuris kildavo dėl išmetamųjų dujų ir jose esančių suodžių, azoto ir sieros oksidų, angliavandenilių ir kitų junginių.

Kaip pvz., vienas iš baisiausių žinomų smogo atvejų buvo 1966 metais Niu Jorke, kai lapkričio 23 dieną prasidėjo didelis smogas, kuris nesisklaidė, nes nebuvo nei vėjo, nei lietaus. Miesto valdžia gana ilgai neigė, bet paskui per skandalus teko pripažinti, kad per savaitę nuo smogo sukeltų plaučių pažeidimų mirė apie 160 žmonių. Po tokių atvejų JAV buvo įvesti gana dideli reguliavimai, kurie padėjo su smogu susidoroti. Įvairiuose Europos miestuose ir valstybėse tokie reguliavimai buvo įvesti dar kiek anksčiau.

Po kažkiek atvejų, kur dėl didesnių smogo debesų dešimtys ar šimtai žmonių pakliūdavo į ligonines, o kai kuriais atvejais - numirdavo gatvėse, visos Vakarų šalys ėmėsi labai drastiškų teršimo reguliavimų. Taip atsirado ekologija, teršalų smarkiai sumažėjo ir jau apie kokius 1970-1980 visai nunyko ir dabar nebeatsimenamas.

Daug ilgiau smogas pasitaikydavo SSRS, tiesa, ne dėl automobilių, kaip būdavo įprasta Vakarų šalims, o dėl įvairių gamyklų, pvz., metalurgijos gamyklų, chemijos fabrikų ir panašiai. Ten dėl smogo užterštumas kildavo ir tais sovietiniais laikais, ir dabar, nes Rusija kokia buvo, tokia ir liko - padėjusi ant ekologijos visiškai.

Šiais laikais, visa laimė, smogas didesnėje dalyje pasaulio šalių pasibaigė, nors vis dar neretas dalykas yra Kinijoje, netgi didžiausiuose miestuose, kur komunistų valdžia ant ekologijos dėjo savo trumpą pimpalą (perkeltine prasme, nes jie yra moraliniai, intelektiniai ir kitokie impotentai ir išvis žmonės-šūdai). Tai tenai smogas būna ir dabar.

Lietuvoje nelabai didelis smogas tarpais pasirodydavo gal tik poroje vietų - apie 1980-1990 periodą jis kildavo taip vadinamoje Krasnūchoje, kuri yra Vilniuje. Ten būdavo kraštutinai didelis mašinų eismas, o kartu dūmus užnešdavo ir iš Vilniaus elektrinės, kūrenamos akmens anglimi. Taigi, prastesnę dieną pasitaikydavo nemažai apsinuodijimų, apie kuriuos, vienok, valdžia nieko neskelbdavo, nes kaip žinia, prie ruso buvo geriau ir jokių problemų niekam nebūdavo. Smogo irgi nebūdavo.

Kita vieta, kur būdavo smogas - tai Naujoji Akmenė, kur buvusi cemento gamykla skleidė didžiulį kiekį cemento ir silikatų dulkių. Šios, tiesa, veikdavo kiek kitaip - nesukeldavo didelio dirginimo kvėpavimo takams, tačiau ilgainiui sukeldavo silikozę, kuria sirgo labai daug vietinių žmonių.

Smogo rūšys ir veikimas

Smogas gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo to, kokios rūšies teršalai užteršė orą. Pvz., jei orą užteršė anglių dūmai, smulkios suodžių dalelės - tai smogas gali būti nelabai kenksmingas, bet gerokai smirdantis siera ir sieros vandeniliu, o kartu nusodinantis savyje drėgmę. Žodžiu, smogas tada atrodo kaip tamsus rūkas, kuris viską uždengia. Kitu atveju, jei svarbiausios jo dalys yra sieros ir azoto oksidai, smogas gali labai graužti gerklę ir nosį, sukelti kosėjimą, pažeisti plaučius. Toksai smogas neretai turi rudą atspalvį.

Dar kitais atvejais smogas gali būti nelabai ir matomas, bet visvien labai kenksmingas - pvz., jei tai yra prastai veikiančių automobilių išmetamųjų dujų sukelti teršalai. Tokiuose būna didelis kiekis anglies dvideginio ir viendeginio, o taip pat visokių angliavandenilių, o senesniais laikais - dar ir daugybė švino junginių. Toksai smogas gali sukelti ir šiaip intoksikaciją, ir lėtinius apsinuodijimus.

Netgi tais atvejais, kai smogas nėra labai nuodingas, jis gali sukelti labai dideles problemas. Pvz., didysis 1952 metų Londono smogas buvo toksai tankus, kad jo metu visiškai negalėjo važinėti mašinos, nes matomumas buvo nukritęs beveik iki nulinio. Netgi pėsčiomis vaikštantys žmonės negalėdavo rasti savo namų. Miesto valdžia tuo metu kreipėsi pagalbos į neregius, nes šie mokėjo orientuotis mieste, nematydami. Taigi, neregiai to smogo metu žmones vedžiojo namo ir gelbėjo pasiklydusius.

Taigi, kaip matome, smogas gali būti labai įvairus, bet geras jis niekada nebūna.