Siono išminčių protokolai

Siono išminčių protokolai - tokia gi legendarinė knyga, kurią kadiase sukūrė Carinė Ochranka, o paskui išplatino. Maždaug pačioje XIXa. pradžioje paskleista ir į daugelį visokių kalbų išversta knyga buvo sukurta tiesiog tam, kad visas Carinės Rusijos bėdas suverstų ant žydų, kad nesvarbu kas, dėl visko būtų žydai kalti.

Vidiniai tikslai, kuriuos turėjo Ochranka, buvo paprasti:

• Rusijos valdžiai reikėjo universalaus priešo, kurį būtų galima apkaltinti visomis įmanomomis bėdomis, pradedant žmonių skurdu ir baigiant valdžios sukurtomis nesąmonėmis
• Toksai priešas bent jau anais laikais negalėjo būti išorinis, kaip kita valstybė, nes niekas nebūtų patikėjęs, kad kokia tai kita valstybė sukelia visas Rusijos bėdas
• Žydai gyveno didesnėje dalyje Rusijos teritorijos, todėl jie buvo puikiausias universalus taikinys bet kokiems kaltinimams
• Žydai buvo gana atskira tautinė grupė, todėl mažiau suprantama kitiems, o tai reiškė - kiti daug lengviau galėjo patikėti bet kokiomis apie žydus išgalvotomis nesąmonėmis
• Dalis žydų buvo pakankamai turtingi, kad Ochrankos veikėjai tiesiog buvo nusitaikę į jų turtą, kurį būtų galima atimti, organizuojant pogromus
• Ant žydų galima buvo viską suversti, nes jie neturėjo valstybės, kuri šitai propagandai pasipriešintų ar su kuria sugestų santykiai

Taigi, dar XIXa. dėl to buvo pradėti kurti visokie feikai apie tai, kaip pasaulinis sionizmas ir koksai tai žydomasonių sąmokslas rezga visas blogybes ir nori užsigrobti visą planetą. O todėl ir kenkia Rusijai. O kad visos kalbos atrodytų ne kaip lokalios ir Ochrankos sukurtos - tyčia buvo prikurta vertimų į kitas kalbas ir jie kuo plačiau išplatinti, nes tokiu atveju apie žydomasonių sąmokslus ims rašyti ir užsienio žiniasklaida, o tada ja galima irgi bus remtis. Taip buvo leidžiama ir šiaip propaganda, ir visokie feikai.

Galutinis, koncentruotas visos tos carinės antisemitinės propagandos prikurtų feikų rinkinys buvo pavadintas "Siono išminčių protokolais" (rusų kalba - Протоколы собраний Сионских мудрецов) ir išleistas 1903 metais. Tasai rinkinys buvo atseit protokolai iš kažkokio slapto žydomasonių suvažiavimo, vykusio Šveicarijoje, Bazelio mieste. Nors išsyk po išleidimo buvo nustatyta, kad visi šitie protokolai tėra kiauras feikas, Rusijos Ochrankė tame problemos nepamatė ir platino tuos feikus toliau.

Siono išminčių protokolų autoriai

Pirminis tų Siono išminčių protokolų turinys - akivaizdžiai jau ne vieną dešimtmetį, o kartais ir ilgiau skleistos istorijos apie žydus bei apie visokias slaptas organizacijas, ypač apie masonus. Daugelis visokių pasakojimų apie tai, kaip kažkokia slapta masonų valdžia ruošiasi viską valdyti, buvo tiesiog priskirta žydams. Taigi, nemaža dalimi savo turinio "Siono išminčių protokolai" buvo paremti visokiais jau iki tol paplitusiais liaudies ir geltonosios spaudos skleistais kliedesiais.

Akivaizdu, kad į tuos protokolus buvo prikišta tuo metu plačiai skleistų nesąmonių, o vardan didesnio įspūdžio, buvo imituojama, remiantis kitais, senesniais pseudodokumentiniais feikais. Tuo metu buvo atskiras politinių feikų žanras - visokie slapti protokolai, kuriuos kažkas esą slaptai užrašė, taigi, "Siono išminčių protokolai" buvo vienas iš net ne dešimčių, o bent šimtų, o gal ir tūkstančių panašių falsifikacijų.

Visgi, kad ir kiek akivaizdu, kaip ir iš ko tie protokolai buvo sulipdyti, klausimas yra ir tame, kas konkrečiai tai padarė.

Kiek yra išlikusios informacijos - šitų protokolų prototipą kūrė anoks Rusijos pravoslavų cerkvės sinodo prokuroras (tenai buvo bažnytiniai teismai) Filipas Stepanovas, kuris su Maskvos generalgubernatoriumi Kunigaikščiu Sergejumi Aleksandrovičiumi (caro Aleksandro II sūnumi) išleido feikinius protokolus mažu tiražu 1897 metais. Apie tai Stepanovas vėliau gyrėsi, jau po to, kai Rusijoje įvyko revoliucija, o jis pats pabėgo į užsienį, gyventi emigracijoje. Taigi, pirminiai šių protokolų prototipų kūrėjai - tai pravoslavų bažnyčia, jai dirbęs prokuroras bei vienas iš Caro šeimos narių.

Visgi plačiai žinoma "Siono išminčių protokolų" versija išleista buvo tik 1903 metais. Jos autorius, kiek pavyko nustatyti, buvo toksai žurnalistas Matvejus Golovinskis, kuris gyveno Paryžiuje ir Carinės Ochrankos užsakymu, dirbdamas su anokiu Ochrankos ir carinės policijos valdininku Petru Račkovskiu. Tasai Račkovskis ir buvo šitos knygos iniciatorius. Taigi, Račkovskio nurodymu Golovinskis kūrė feikus iš visokių iki tol sklandžiusių istorijų, kad atrodytų kuo įtikinamiau, tuo tarpu Račkovskis prižiūrėjo, kad visa šita kūryba atitiktų carinės valdžios reikalavimus, o taip pat mokėjo tam Golovinskiui pinigus.

Pirmoji, šitą feikų kūrėją identifikavusi buvo tokia lenkų rašytoja Katarzyna Radziwiłłowa, vieno iš paskutinių kunigaikščių Radvilų žmona. Nors visokie Rusijos veikėjai labai smarkiai varė ir aiškino, kad ji nusišneka, bet panašu, kad Radvilų ryšiai buvo pakankamai tikslūs, nes vėliau, per daugelį metų, informacija buvo patvirtinta ir įvairių kitų šaltinių.

Feiko organizatorius Petras Račkovskis buvo aukšto rango Ochrankės veikėjas ir caro patarėjas, dirbęs pirmiausiai Varšuvoje, paskui Kaune, o dar paskui - Paryžiuje. Ten bedirbdamas ir sumąstė išleisti šitą feiką.

Beje, Petras Račkovskis vėliau buvo išmestas iš Rusijos policijos, nes paaiškėjo, kad buvo vagis ir žulikas. Bet carinės Ochrankės ir paties Račkovskio įtaka buvo nepaprastai didelė - jis kartu su keliais kitais Ochrankės veikėjais tiesiog organizavo Rusijos vidaus reikalų ministro Plevės nužudymą. Šį nužudė po to, kai ministras jį atleido už piktnaudžiavimus ir pinigų vogimą. Ochrankės įtaka buvo tokia didelė, kad po ministro nužudymo Račkovskis buvo grąžintas į darbą, o byla kuriam laikui tiesiog užspausta. Nors vėliau bylos nagrinėjimas prasitęsė ir faktai apie sąsajas tarp Račkovskio ir žmogžudžių išlindo, tasai taip ir nebuvo nubaustas.

Vėlesnės Siono išminčių protokolų pasekmės

Viena iš didžiausių vėlesnių problemų buvo tai, kad "Siono išminčių protokolai" buvo išversti ir į vokiečių kalbą, ir kažkas juos pakišo NSDAP vadovybei, o taip pat ir Adolfui Hitleriui bei Josefui Gebelsui. Šieji lygiai kaip ir Ochrankė, nusprendė, kad tokie feikai jiems padės gerai įtvirtinti savo valdžią Vokietijoje, tad kiek perdirbtu pavidalu ėmė ir patys toliau juos kurti ir vystyti. Rezultate gavosi Holokaustas.

Dar vėlesniais laikais šitie feikai buvo labai aktyviai platinami visokiuose arabų kraštuose, tad ant jų užkibo visokie Palestinos teroristai, Hamas ir taip toliau. O dar naujesniais, jau visai moderniais laikais tie patys "Siono išminčių protokolai" pradėti vėlei platinti jau Kremliaus propagandos tinkluose, nes labai tiko tai durnai publikai, kuri ant Kremliaus melų lengviausiai pasimauna.

Šiais laikais, tiesa, yra sukurta ir naujų šitų protokolų versijų, pvz., vaizduojančių kokius tai mistinius globalistų sąmokslus ir panašiai. Vienok juos paskaičius, matosi, kad paimti tie patys Siono išminčių protokolai, truputį perdirbti ir paleisti skleidimui.