Samagonas

Alkoholio propagandistų rašliava, nes Samagonas pagal NTAKD esąs nuodai, nes jie čia yra paminėti, taip kad šitai yra mirties kultas Visus Pipedija kviečia gydytis nuo alkoholizmo ir negerti, nes lašas degtinės - milijonas žuvusių smegenų ir kepenų cirozė, todėl gerti yra nesveika. Tai yra alkoholikų pagalbos šauksmas, bandan pasiteisinti, kur atlyginimą pragėrė ir kad juos reikia gydyti. Rekomenduojame kreiptis į garsų gydytoją Aurelijų Verygą ir padidinti mokesčius degtinei, o taip pat kad Samagonas būtų uždrausta vardan moralės gerinimo.

Samagonas - pigi, iš įvairių atliekų gaminama naminė degtinė, dažniausiai stipresnė, nei parduotuvinė, tačiau pasižyminti blogu skoniu, bloga kokybe, o neretai dar ir turinti gana nemažai kenksmingų priemaišų. Dažnai painiojama su gan panašiai, tačiau kokybiškai ir iš gerų žaliavų gaminama samane, nes pavadinimai gan panašūs, o gamyba nelegali ir vienu, ir kitu atvejais.

Paprasčiausiu būdu samagonas daromas iš cukrus, tiesiog padarant maždaug 15% vandeninį tirpalą, į kurį įpilama mielių, išmaišoma ir fermentuojama gan šiltoje vietoje (pageidautina - apie 35 laipsnių temperatūroje, kurioje rūgimas vyksta pilniausiai ir greičiausiai). Taip gaunama broga, iš kurios ir būna distiliuojamas alkoholis. Suraugintas mišinys po kokios savaitės distiliuojamas. Po pirmos distiliacijos gaunamas maždaug 20-30 laipsnių tirpalas, kuris distiliuojamas antrą kartą, gaunant jau daug stipresnį, apie 50-60 laipsnių tirpalą. Pastarasis ir vadinamas samagonu.

Jei yra daug kuro, daug laisvo laiko, tačiau mažai žaliavų, gali būti naudojami ir trys distiliavimo etapai.

Samagonas iš įvairių žaliavų ir atliekų

Nors cukrinis samagonas yra pats paprasčiausias (cukrus pilnai konvertuojasi į alkoholį), cukrus yra brangi ir ne visada pasiekiama žaliava.

Praktikoje atliekiniam samagonui geriausiai tinka atliekos iš saldžių, mažiau krakmolo turinčių daržovių, nes joms nereikia naudoti salyklo, kuris yra brangus ir daro daug vargo.

Paprastose saldoko skonio daržovėse esantis cukrus puikiai tinka brogai raugti. Itin gera išeiga gaunasi iš cukrinių runkelių ir visokių vaisių atliekų (pvz., obuolių, kriaušių ir kt.), prastesnė - iš morkų, burokų, ropių. Pastaruoju atveju situaciją gali pagerinti nedidelis kiekis salyklo ir daržovių atliekų košės palaikymas su tuo salyklu, kad jis suskaidytų krakmolą. Teoriškai brogai tinka ir kitos daržovės bei jų atliekos, tačiau jos jau nebūna efektyvios ir su jomis vargti neapsimoka.

Krakmolingų daržovių naudojimas su salyklu

Cukrus yra brangus, o saldžios daržovės ir vaisiai - irgi gana reta, sunkiai gaunama žaliava. Yra salyklo panaudojimo būdas, skirtas samagono gamybai atpiginti ir patobulinti, naudojant įvairias kitas žaliavas, kuriose daugiau krakmolo, bet mažiau cukraus. Toks pats metodas leidžia sustiprinti ir atpiginti samagoną, kuris varomas iš saldesnių daržovių, nes jose irgi yra krakmolo. Viskas daroma, panaudojant salyklą, kurio pridedama į sumaltą išvirtą daržovių masę, kurioje daug krakmolo, paskui tą masę kurį laiką laikant.

Salykle esančių fermentų pakanka tam, kad būtų išskaidyta iki kelių dešimčių kartų daugiau krakmolo, nei yra pačiuose grūduose, iš kurių tas salyklas padarytas. Kai naudojamas toksai krakmolo fermentavimas, krakmolas pradžioje sukuria tirštą, košės ar kisieliaus konsistencijos brogą, bet kai salyklas suveikia, krakmolas pavirsta į cukrų ir tada broga suskystėja. Suskystėjusi broga jau tinka rauginimui mielėmis, nes krakmolas joje yra paverstas į cukrų.

Taigi, šitaip galima skaidyti krakmolą, esantį bulvėse, burokuose, ropėse, runkeliuose ir panašiai, šitaip panaudojant praktiškai kokias papuola žaliavas, turinčias cukraus ir krakmolo. Tokiam atliekiniam samagonui puikiai tinka ir įvairios gamybinės atliekos iš maisto perdirbimo įmonių - pvz., bulvių lupenos, apipuvusios (maistui netinkamos) daržovės ir panašiai.

Bulvinis samagonas

Bulvių samagonas verdamas žymiai sudėtingiau, tačiau laikomas daug geresnės rūšies samagonu dėl vienos priežasties: jį įmanoma virti tik su salyklu, todėl procesas gaunasi lėtas, brangesnis, o todėl jau tokį samagoną apsimoka daryti kokybiškiau. Bulvės, skirtingai nuo kitų daržovių, praktiškai neturi jokio kvapo, o su jomis naudotas salyklas priduoda grūdų kvapą. Taigi, bulvinis samagonas savo kvapu ir skoniu būna panašus į samanę, todėl daug brangesnis ir perkamas išrankesnių pirkėjų. Tokiu samagonu galima apgauti ir tuos, kas šiaip nori paragauti samanės, bet nesusigaudo, kas tai per daiktas.

Labai panašiu būdu daroma būna ir gamyklinė degtinė - irgi panašiai perdirbant bulves. Pirkėjams paskui būna aiškinama apie gryną grūdų spiritą ir taip toliau, nors grūdų ten išties nelabai panaudota - tik tiek, kiek reikėjo salyklo fermentams gauti.

Brogos fermentacija

Ideali brogos rūgimo temperatūra - apie 35 laipsnius Celsijaus. Jei temperatūra yra žemesnė, broga rūgsta prastai, lėtai. Jei temperatūra aukštesnė - žūsta mielės ir broga nustoja rūgti išvis. Taigi, idealu rauginti brogą prie 35 laipsnių Celsijaus. Kadangi mielių sukuriamą alkoholį skaido acto bakterijos, kurioms būtinas deguonis, laikomą brogą būtina sandariai uždengti, kad prie jos neprieitų oras iš atmosferos.

Norint smarkiai pagreitinti brogos fermentaciją, naudojamas stiprus brogos maišymas, dėl kurio fermentavimo greitis gali padidėti 10 ar dar daugiau kartų. Bene geriausias to įrenginys - tai senovinė sovietinė skalbimo mašina "Riga", kuri veikia gerokai kitu principu, nei dabartinės mašinos. Tokia mašina turi maišymo mechanizmą, dėl kurio geru atveju tinkamos temperatūros brogą gali surauginti per kelias valandas. Dėl stipraus maišymo ypatingai svarbu, prie brogos neprieitų oras, nes kitaip broga gali sugesti dėl aukščiau minėtų acto bakterijų. Joms maišymas ir oras padeda dar geriau, nei mielėms.

Papildomos bakterinės kultūros

Vienas iš senų triukų, kurie padeda pagreitinti brogos fermentaciją - tai įmesti į ją bakterinių kultūrų, kurios aktyviai skaido baltymus. Tokie priedai gerokai pastiprina ir salyklo veikimą (daug efektyviau išskaidomos daržovės), ir kartu ryškiai pagreitina pačios brogos fermentaciją. Klasikinis toks bakterinės terpės šaltinis - tai kokie nors padvėsę ir smarkiai, bet dar ne visiškai supuvę gyvūnai, pvz., padvėsusi katė. Dvėseliena sudaryta beveik išimtinai iš baltymų, tad joje natūraliai užsiveisia būtent tos bakterijos, kurios skaido baltymus, trukdančius rūgti brogai. Taigi, įmetus padvėsusią ir kaip reikiant smirdančią katę į brogą, pagerėja visi rūgimo procesai.

Kadangi padvėsusi katė smirda, tai vėliau smirda ir samagonas, raugintas su kate, tačiau alchašai prie visokių smarvių prisitaikę ir jiems netrukdo.

Pagreitintas samagono varymas patobulintu aparatu

Gerai įsiprofinę veikėjai sugeba samagoną pervaryti per vieną varymą, o ne per du. Tai irgi labai smarkiai pagreitina gamybą, nors tam reikia kiek geresnio samagono aparato ir šiokios tokios papildomos įrangos - t.y., termometrų ir higrometrų, kurie leistų nustatyti alkoholio koncentraciją.

Pagreitinto varymo samagono aparatas turi dvi kondansavimo spirales. Pirmoji pastatyta vertikaliai, taip, kad dalis kondensato, kuris kondensuosis šioje spiralėje, bėgtų atgal į katilą. Ši spiralė suveikia kaip rektifikavimo aparato ekvivalentas, labai padidinantis alkoholio procentinę išeigą. Antroji spiralė yra toliau - jau su normaliu pilnaverčiu šaldymu vandenyje. Antroji spiralė kondensuoja alkoholį pilnai.

Iš antrosios spiralės alkoholis pakliūna į mažos talpos indą su pertekilaus nutekėjimu į antrą, didelės talpos indą. Šiame inde yra nuolat kontroliuoajamas alkoholio stiprumas. Kai alkoholio stiprumas ima greitai mažėti ir krenta iki maždaug 10 laipsnių, distiliacijos procesas stabdomas, nes tai reiškia, kad jau praktiškai visas alkoholis iš brogos išdistiliuotas ir toliau jau vyks tik samagono gadinimas, jį skiedžiant.

Šitaip pagreitintai varant samagoną, beveik neįmanoma iš jo pašalinti labiau smirdančių, kenksmingesnių, žemesnę virimo temperatūrą turinčių medžiagų (sieros ir azoto junginių, propilo, butilo alkoholių ir kito šūdo), todėl jau ir taip smirdantis iš atliekų gamintas samagonas smirda dar labiau. Kitą vertus, toksai samagonas visvien yra skirtas alkoholikams, kuriems visai nesvarbi ta smarvė ir kenksmingumas.

Vienaip ar kitaip, surauginta broga visvien paskui būna distiliuojama, o tada pardavinėjama visokiems alkoholikams. Patys samagono gamintojai dažniausiai tokio brudo negeria, taigi, didesnis kenksmingumas ir smarvė čia nieko nereiškia.