Sąvoka

Sąvoka - vienas iš semiotikos konceptų, kuris reiškia ženklą, apjungtą su prasme į vieną visumą. Kitaip tariant, šiuomi turime ir žymintį elementą - ženklą, žodį ar kokį kitą žymeklį, kurį galime kabinti prie kokio nors objekto, subjekto ar veiksmo, ir kartu turime ir prasminę dalį, kuri gali funkcionuoti, apimdama tam tikrą prasminį lauką ir sąveikaudama su kitais prasminiais laukais.

Toksai ženklo ir prasmės apjungimas yra labai patogus ir natūralus daugeliu įprastų, kasdienių atvejų, nes paprastai ženklas būna naudojamas ne paskirai, o tik jungtyje su prasme. Todėl buitiniame taikyme būtent sąvokos, o ne ženklo ir prasmės sąvokos taikymas yra prasmingesnis, patogesnis ir natūralesnis. Taigi, kasdienėje kalboje, kabinant prie kažkurio ženklo sąsają į konkretikas, t.y., kuriant reikšmę, tuo pačiu padaroma ir sąsaja į prasmę, t.y., reikšmės kūrimas tokiu atveju būna neatsiejamas nuo prasmės.

Gi kita vertus, perėjus į formaliąsias sistemas, suprantame, kad toksai apjungimas yra paslepiantis tikruosius mechanizmus, nes tapatinant prasmę su ženklu, yra pametamas ir ženklo formalus ženkliškumas, ir sąvokų struktūraliniai ryšiai, kurie gali būti atsieti nuo ženklų. Kitaip tariant, sąvokiškumo pasireiškimai sukelia problemas: ženklas susiejamas su prasme, netgi kai to daryti nereikėtų.

Taigi, nagrinėjant prasmines ir reikšmines sistemas, taikytina paskirų, ženklo ir prasmės sąvokų taikymas, tuo tarpu sąvokos sąvoką paliekant nuošaly, kaip nagrinėtiną, tačiau netaikytiną praktinėse analizėse.