Žaliaplova

Žaliaplova, nuo anglų kalba greenwashing - tai apsimestinė kova už ekologiją, kuri išties ne tiek kuria ekologiją, kiek taško pinigus, kenkia žmonėms, o neretai tą pačią ekologiją ir naikina. Tipiškas pavyzdys - medžių kapojimas, prisidengiant tuo, kad bus vykdomi naujų medžių sodinimai. Daugiausiai žaliaplova būna susijusi su lobizmu, korupcija ir apsimestinai ekologinėmis reklaminėmis kampanijomis.

Tarp ryškiausių žaliaplovos pavyzdžių - senų automobilių draudimas, aiškinant, kad jie esą neekologiški ir teršia gamtą, o todėl esą reikia naujų, nors išties naujo automobilio pagaminimui sunaudojami tokie energijos kiekiai ir toks kiekis žaliavų, kad gamtai tarša paskleidžiama didesnė, nei ta sena mašina paskleistų per keliasdešimt metų. Kartu naujos mašinos ekonomiškumas tebūna vos 10 ar 15 procentų geresnis, nei senos. Matematiškai tai reiškia, kad naujos mašinos didesnis ekologiškumas tą seną mašiną atpirktų maždaug per 3-4 šimtmečius eksploatacijos, kas yra akivaizdi nesąmonė.

Realiai kova su senomis mašinomis teturi vieną vienintelę priežastį - automobilių gamintojų ir pardavėjų lobizmą, nes tie labai nori parduoti daugiau naujų mašinų. Taigi, pakėlus mokesčius senoms mašinoms ar jas tiesiog išvis uždraudus, naujų mašinų pardavimai padidės.

Panašiai yra skleidžiamos pseudoekologinės nesąmonės apie elektromobilius ir jų ekologiją, nors energijos sąnaudos čia būna didesnės, nei vidaus degimo varikliuose, nes naudojama elektros gamyba, jos perdavimas, o paskui neefektyvus laikymas baterijose. Suminė gamtos tarša gaunasi didesnė, tačiau perkelta į kitą vietą. Panašiai lobizmas veikia ir čia - bandoma apmokestinti realiai mažiau taršius benzininius ar dyzelinius automobilius vien tam, kad padidėtų elektrinių mašinų pardavimai.

Dar kitas žaliaplovos pavyzdys - menamai ekologinis dyzelinas, gaminamas iš alyvpalmių plantacijų, dėl kurių išnaikinami atogrąžų miškai ir daugybė gyvūnų rūšių, įskaitant ir tokias retas, kaip orangutangai. Paskui skelbiama, kad čia viskas ekologiška, nors žalos gamtai padaroma daugiau, nei pumpuojant ir perdirbant paprastą iškastinę naftą.

Dar kitas žaliaplovos pavyzdys - savireklaminis kovojimas prieš šiaip kokias papuola nesąmones, pvz., skleidžiant pasakojimus apie tai, kaip plastmasė, esanti cigarečių filtruose, esą nesuyra šimtmečiais ir mirtinai užteršia gamtą. Realiai gi būtent ta plastmasė, celiuliozės acetatas, suyra per kelis mėnesius ar netgi greičiau. Tokios kalbos tiesiog skleidžiamos, norint rasti kokius nors priešus ir pašnekėti apie kokias nors tragedijas.

Visokia žaliaplova yra naudojama politinių manipuliantų, korupcionierių ir panašiai, kai reikia kaip nors pateisinti absurdiškus, nesąmoningus sprendimus, aiškinant, kad čia esą yra visuomenės ir žmonijos interesas.