Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Rusiškas imperializmas
Rusiškas imperializmas - tai bendras kratinys įvairių ideologijų ir įvairių Rusijos valdžių nuostatų, kurios sako, kad Rusija turi plėstis, užgrobinėti kitas valstybes, jas išnaudoti, pajungti, pavergti ir visa tai esą reikia daryti vardan Rusijos galios. Tuo pačiu aplinkinės valstybės ir tautos, o taip pat ir okupuotos tautos yra visaip žeminamos, niekinamos, naikinama jų kultūra, kalba, jos asimiliuojamos.
Šiais laikais dominuojanti rusiško imperializmo forma - tai paprastasis rusofašizmas, dar vadinamas kaip rašizmas.
Atskira labai ryški rusiško imperializmo apraiška - tai taip vadinamas rusiškas iredentizmas, pagal kurį Rusija nuolat reiškia visokias pretenzijas aplinkinėms šalims dėl teritorijų, visas aplinkines žemes vienaip ar kitaip vadindama istoriškai priklausančiomis Rusijai. Tokie aiškinimai būna pagrindžiami visokiais išvedžiojimais, už kurių paprastai slypi tik viena vienintelė mintis: kokios nors teritorijos vienu metu buvo okupuotos Rusijos - tai reiškia, kad priklauso Rusijai.
Šiais laikais dažniausiai išskiriami trys rusiškojo imperializmo variantai ir atitinkami istoriniai periodai:
- Carizmas - gyvavo iki pat Rusijos imperijos arba taip vadinamos Carinės Rusijos žlugimo. Pasižymėjo caro garbinimu, visišku okupuotų tautų niveliavimu ir žiauriu teroru, neretai tiesiog atviromis masinėmis civilių žudynėmis. Kaip pvz., lietuviai carizme buvo laikomi sulenkintais rusais, o lietuvių kalba didelę dalį carinės okupacijos buvo draudžiama.
- Bolševizmas - gyvavo iki pat SSRS suirimo. Pasižymėjo ypatingai masiniais žmonių naikinimo aktais, kurie vėliau buvo užmaskuojami, rengiant trėmimus, įvedant marionetines okupuotų tautų vyriausybes ir panašiai. Nacionalistinės ir nacistinės idėjos buvo stipriai maskuojamos kalbomis apie tautų draugystę, kurioje visiems laisvę atneša vadovaujanti rusų tauta.
- Putinizmas - gana eklektiška rusiško imperializmo forma, susikūrusi maždaug per 10-20 metų po SSRS žlugimo. Pasižymi gana nerišlia ir labai veidmainiška retorika, ryškia nostalgija cariniam ir bolševikiniam periodams, o taip pat labai ryškiomis iredentistinėmis idėjomis ir pretenzijomis. Paprastai vaizduoja aukas, labai daug kalba apie rusofobiją, tačiau kartu elgiasi kraštutinai agresyviai.