Rusiškas iredentizmas

Rusiškas iredentizmas - kratinys įvairių Rusijoje paplitusių idėjų apie įvairių menamai rusiškų žemių atsiėmimą, sunkus iredentizmo atvejis. Kaip ir įprasta kitiems iredentizmo atvejams, pretenzijos yra į įvairiausias žemes, įvairiausiais pretekstais. Skirtingai nuo kitose šalyse paplitusio iredentizmo, rusiškas iredentizmas yra tapęs valstybine Rusijos politika, o ideologiškai visiškai persikloja su rusofašizmu.

Įprasčiausia rusiško iredentizmo forma - SSRS 2.0 ar analogiški variantai, kuriais tikimasi atkurti Sovietų Sąjungą ankstesniuose rėmuose, t.y., atkuriant ir inkorporuojant į ją tokias buvusias socialistines respublikas, kaip LTSR, Ukrainos, Estijos, Baltarusijos, Kazachijos ir visų kitų 15 socialistinių respublikų rėmuose.

Nuosaikesni Rusijos iredentistai prieš porą dešimtmečių reiškė pretenzijas į daugumą šalių, išskyrus Baltijos valstybes, sakydami, kad visgi šios besančios per daug paskiros, netinkamos Rusijai ir buvusios kadaise klaida. Deja, toksai nuosaikesnių iredentistų kiekis buvo nedidelis, o ir šie nebuvo labai jau stabilūs, tad greitai išnyko.

Kuklesnis rusiško iredentizmo variantas buvo bandomas realizuoti kiek anksčiau, kaip Nepriklausomų valstybių sandrauga, kitaip dar žinoma, kaip NVS. Nepavykus šiam projektui, buvo bandoma realizuoti ir dviejų valstybių bendrą sąjungą iš Rusijos ir Baltarusijos.

Ideologiškai dar truputį kuklesnis, tačiau sistemingesnis rusiško iredentizmo variantas - prijungti prie Rusijos dvi slaviškas buvusias SSRS respublikas - Baltarusiją ir Ukrainą. Šis variantas yra labai stipriai palaikomas ir Vladimiro Putino, ir jo įkvėpėjo Aleksandro Dugino.

Kiek labiau išplėstas Rusiško iredentizmo variantas pretenduoja ir į gerokai didesnį kiekį visokių žemių. Kaip pvz., klasikiniu tapęs yra jų svaičiojimas apie tai, kaip atsiims iš JAV kadaise parduotą Aliaską. Kitas variantas - kliedesiai apie tai, kad reikia atkurti Rusiją buvusios Rusijos imperijos rėmuose, t.y., prijungiant ir Suomiją bei Lenkiją. Dar kiti Rusijos iredentistai tuo nepasiriboja ir reiškia pretenzijas į visas valstybes, kurios buvo okupuotos SSRS ir prijungtos prie Varšuvos pakto, t.y., ir į tokias šalis, kaip Čekija, Bulgarija ar Vengrija.

Galų gale, visai jau kraštutiniais rusiško iredentizmo atvejais būna pareiškiamos pretenzijos ir į dar kitas teritorijas, kurios vienais ar kitais momentais buvo pilnai ar dalinai okupuotos Rusijos ar tiesiog turinčios slavų grupės tautų populiaciją, pvz., į Austriją, dalį Vokietijos, Serbiją, Slovėniją ir panašiai.

Kadangi dauguma rusiško iredentizmo atstovų atvirai reiškia pretenzijas į visas teritorijas, kurios buvo aneksuotos SSRS, rusiškas iredentizmas nagrinėtinas, kaip visiškai tiesiogiai keliantis pavojų Lietuvai. Ypač akivaizdus šis pavojus šiuo metu, kai Rusija pademonstravo, kad gali imtis atviros karinės agresijos, siekdama įgyvendinti savo iredentistinius planus.

Rusiškas iredentizmas psichopatologiniu požiūriu

Kadangi rusiško iredentizmo idėjos yra visiškai neadekvačios, bet jomis tikintys asmenys aiškiai rodo klinikinių kliedesių požymius, t.y., visiškai tomis idėjomis tiki, nesikoreguoja ir nekreipia dėmesio į jokius faktus, galime čia drąsiai ir užtikrintai kalbėti, kad rusiškas iredentizmas yra klinikinei praktikai tinkamas simptomas. Diagnozavus atvirus klinikinius kliedesius, tenka pripažinti, kad tokiems pacientams yra akivaizdi psichozė.

Kliedesių klasifikacijoje rusiškas iredentizmas yra priskirtinas konkrečiai tipiškiems iredentistiniams kliedesiams, bet kartu dėl ryškių sąsajų su valdančiuoju režimu, lygiai taip pat priskirtinas ir institucionalizuotiems kliedesiams, t.y., tokiems, kurie palaikomi ir vykdomi ištisų valstybinių institucijų mastais. Dėl to, kad šie kliedesiai efektyviai platinami per propagandą ir efektyviai užkrečia kitus žmones - tai taip pat yra ir ryškūs indukuoti kliedesiai.

Dėl savo agresyvumo ir per šitus kliedesius sukelto Rusijos-Ukrainos karo, šie iredentistiniai kliedesiai yra priskirtini pavojingiems, todėl juos skleidžiantys asmenys turėtų būti skubiai hospitalizuojami priverstine tvarka. Vėliau, vykdant diferencinę diagnostiką, reiktų nustatyti ir gilesnį konkretaus susirgimo pobūdį, pvz., ar tai bendrai šizofrenija, ar koks kitas sutrikimas, pvz., schizoafektinis sutrikimas ar panašiai.

Bet kuriuo atveju reikia neužmiršti, kad ligoniai, skleidžiantys agresyvaus pobūdžio kliedesius, yra pavojingi, todėl negali būti palikti be priežiūros ir atitinkamos medicininės pagalbos.