Rosenhano eksperimentas

Rosenhano eksperimentas (kartais dar vadinamas kaip Rozenhano eksperimentas) - tai mokslinis-eksperimentinis įrodymas, kad visi be išimties asmenys yra ne kas kita, o pacientai, sergantys įvairiomis psichikos ligomis. Juo pademonstruota, kad save sveikais laikantys asmenys išties nėra visai jau sveiki, o gydytini.

Rosenhano eksperimentą 1973 metais JAV vykdė 8 sveiki savanoriai, kuriuos suorganizavo kažkoksai David Rosenhan, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius. Jie įvairiu metu po vieną pateko į 12 psichiatrinių ligoninių, priėmimo skyriuje sumelavę, kad girdi balsus, sakančius tam tikrus žodžius (šis simptomas buvo pasirinktas tikslingai dėl savo nespecifiškumo, nes jis gali būti būdingas tiek psichozei, tiek neurozei ar egzistencinei krizei).

Tiksliau labiausiai tai šitas simptomas su balsais galvoje būdingas aišku, tiesiog šizofrenijai, nors ir nelabai aišku, kas tai išvis per liga, nes kiek psichiatrų besurasim, tiek skirtingų ir apibūdinimų gausim.

Rosenhano eksperimento eiga

Taip pat tie savanoriai naudojo netikras tapatybes ir nuslėpė savo medicininį išsilavinimą, kad nebūtų susekti. Melas priėmimo skyriuje buvo vienintelis, tačiau tai jau aiškus požymis, kad tai buvo patologinis melavimas. O vos tik priimti į ligonines, netikri pacientai nustojo meluoti ir elgėsi kaip visada, nebeišsakė nusiskundimų, o per apklausas pasakodavo savo tikrą gyvenimo istoriją, savo tikras mintis ir jausmus. Tai rodo nestabilų pacientų elgesį.

Nors tieji eksperimentuotojai nebesimuliavo ir sakė tiesą, septyniems iš jų buvo diagnozuota šizofrenija, o vienam - šizoafektinis sutrikimas (pastarasis kreipėsi į privačią kliniką). Viską, ką jie pasakojo - jų, sveikų žmonių, mintis, jausmus, gyvenimo istorijas - gydytojai panaudojo diagnozės patvirtinimui, kaip įrodymą, kad jie tikrai serga šizofrenija. Kad ir kaip jie elgėsi skyriuje, jų elgesys buvo interpretuojamas kaip nesveikas.

Kad šitie veikėjai galėtų būti apsimetėliai, mintis kilo tik kitiems ligoniams - jie išsakė idėjas, jog galbūt čia atliekamas koks slaptas žurnalistinis tyrimas apie gyvenimo sąlygas. Netikriesiems pacientams buvo duodama daug įvairiausių neuroleptikų, tačiau, laimei, jiems pavykdavo juos išmesti (visi netikri pacientai laisvėje turėjo advokatus, kurie buvo pasiruošę juos greit ištraukti iš ligoninių, jei viskas pasisuktų blogai). Skyriuje jie stebėjo personalo ir gydytojų elgesį ir vertino jį kaip nužmoginantį, žeminantį žmogaus orumą. Net ir išvengę vaistų, jie sunkiai ištvėrė toje aplinkoje, kurią vertino kaip nesveiką.

Visi netikrieji pacientai iš ligoninių buvo išleisti tik tada, kai prisipažindavo gydytojui tikrai sergantys šizofrenija, sutinkantys su diagnoze ir pažadėję ir toliau vartoti neuroleptikus. Kitaip tariant, jiems aiškiai buvo įtariama disimuliacija bei anozognozija, kas tapo dar vienu įrodymu, kad pacientai yra sergantys, o sutikimas su diagnoze buvo įvertintas kaip sveikimo simptomas.

Rosenhano eksperimento publikacija

Kai eksperimento rezultatai buvo publikuoti, atsiliepė viena iš ligoninių, kurioje jis buvo vykdomas. Ligoninės atstovai teigė, kad via tai yra šlykštus melas ir kad taip niekuomet negalėjo būti tokioje geroje, progresyvioje ir šaunioje ligoninėje, nes taip negalėjo būti, kadangi negalėjo būti. Jie metė iššūkį Rosenhanui, kad jis atsiųstų netikrų pacientų, o jie juos atpažins. Rosenhanas sutiko, buvo susitarta trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį jis galės atsiųsti visokių naujų netikrų pacientų, su kuriais būtų galima padaryti naujų eksperimentų.

Per tuos tris mėnesius į ligoninę kreipėsi priėmimui 193 pacientai, 41 iš jų buvo iškart atpažinti kaip apsimetėliai, o dar 42 buvo įtariami. Iš tiesų Rosenhanas neatsiuntė nieko.

Dabar Rosenhano eksperimentas pateikiamas kaip tų laikų psichiatrijos diagnostikos netobulumo rezultatas ir tikinama, kad šiais laikais toks eksperimentas nepavyktų, nes nepavyktu, kadangi negali pavykti, nes negali būti taip, kad sveiką pacientą supainiotų kas nors su nesveiku pacientu.

Bandymai atkartoti Rosenhano eksperimentą

Vat ar iš tiesų kažkas tokio nepavyktų, nėra aišku, nes nuo to laiko eksperimento niekas oficialiai nėra pakartojęs, o jei ir pakartotų - tai matyt kad pavyktų viskas be jokių sunkumų. Yra pasitaikę neoficialių pakartojimų, tačiau jų vykdytojai neturėjo medicininio išsilavinimo, neturėjo netikrų tapatybių, neturėjo apsaugos laisvėje ir nelabai suprato, ką daro ir kas jiems gresia, jie neturėjo aiškaus eksperimento tikslo, jų tikslas buvo greičiau nuotykių ieškojimas "oho, pažiūrėsiu, kas čia bus, pamatysiu durnyną iš vidaus".

Po visų tų bandymų atkartoti, nė vienas iš nelaimingų eksperimentuotojų nepublikavo jokių rezultatų. Dargi atvirkščiai, daugelis dėl pasiruošimo stokos buvo taip traumuoti nužmoginančios aplinkos ir neuroleptikų poveikio, kad tik džiaugėsi ištrūkę ir norėjo viską kuo greičiau užmiršti.

Čia jums patariame, kad geriau jau šitokių eksperimentų nekartotumėt. Ir kiti pataria, kad dėl šios didžiulės grėsmės eksperimentą patariama kartoti tik gerai žinantiems, ką daro, tai yra, psichiatrinį išsilavinimą ar bent jau medicininį išsilavinimą turintiems asmenims. Tačiau eksperimento vykdymas reiškia, jog abejoji psichiatrija, o žmonių psichologiniai ypatumai nelabai jiems leidžia abejoti tuo, kuo užsiima, dėl to eksperimentas greičiausiai ir nebus oficialiai pakartotas.

Rosenhano eksperimento vertinimas

O bendrai tai kiekvienas kaščenitas jums pasakys, kad jei jau susigalvojot tokius eksperimentus daryti, tai matyt sergate psichikos liga, kokia nors paranojine šizofrenija ar demencija, o ir Rosenhanas aiškiai tokių gal sutrikimų turėjo, nes kitaip tokių nesąmonių nebūtų daręs, todėl visi tie jo siųsti netikri pacientai akivaizdžiai buvo tikri ir reikėjo juos nuo šizofrenijos gydyti, o kai jie pasveiko, tada ir buvo jie išleisti iš ligoninių, todėl nustojo sirgti. Tai yra įrodymas, kad jie pasveiko, nors ir liko pas juos kažkokie rezidualiniai kliedesiai apie menamai neteisingą hospitalizaciją.

Taip pat gerai žinomas faktas, kad latentinė šizofrenija neturi jokių požymių ir gali tęstis neribotai ilgai, todėl šitas eksperimentas rodo, kad gydytojai psichiatrai sugebėjo teisingai diagnozuoti šizofreniją. Nevykėliški visokių psichologų bandymai paneigti psichiatriją turi būti gydomi tinkamais terapijos būdais.