Romas Kalanta

Romas Kalanta, atkreipkit dėmesį į „aš užaugęs būsiu piratas“ ūsiukus.

Romas Kalanta - kadaise buvęs hipis, kuris jau pasibaigus Chruščiovo atšilimui, dar bandė kovoti ir protestuoti prieš sovietinę sistemą ir Lietuvos okupaciją. Susidegino 1972 metų gegužės 14 dieną, save apliejęs benzinu vidury miesto, Kaune. Nuo mirtinų apdegimų mirė labai ankstyvą gegužės 15 rytą.

Kaip paskui baudžiamosios psichiatrijos veikėjai aiškindavo - tai Romas Kalanta - tipinis savižudis litovcas. Disidentas, protestavęs prieš SSRS. O kadangi Romas Kalanta buvo siejamas su hipiais bei Rock muzika, tai LTSR, skirtingai nuo kitų sovietinių respublikų, buvo įvesti gana žiaurūs ribojimai bet kokiai Rock muzikai, uždarinėjamos įvairios Rock grupės ir taip toliau. Toksai Rock grupių persekiojimas tęsėsi maždaug apie dešimtmetį.

Kaip sovietai skelbė, Romas Kalanta esąs psichikos ligonis. Iš tiesų, jis totalus psichinis ligonis - ne, rimtai pagalvokit, koks sveiko proto žmogus taip darytų? Patriotas, ane. Taigi galima daryti išvadą, kad patriotai yra psichiniai ligoniai! Ir visi mes, prisimenantys Romo Kalantos poelgį - irgi esame psichikos ligoniai, tai akivaizdu gi.

Savižudybės metodas

Kalantos fanas, tipinis, kažkur gal kokioje nors Birmoje ar dar kur nors.

O gi viskas įvyko gan paprastai. Nuėjo ten kažkur prie muzikinio teatro, gavo iš draugo benzino, apsipylė ir susidegino. Naudojo degtukus, kuriais ir pasidegė save. Po jo nusižudymo ten kažkur įvyko keli masiniai protestai, kurių dalyviai paskui buvo gaudomi ir persekiojami KGB. Viskas.

Kalantos sindromas

Sovietiniai Psichologijos metodininkai beigi psichiatrai, Kalantos pavyzdžiu, įvėdė naują diagnozę - Kalantos sindromą. Kaip kažkas čia prisifantazavo, tai diagnostinis kodas yra Ž69.9. Šitoji diagnozė pasižymi asmens - ypatingai durno jaunuolio - lengvu įtakojimu; asmuo yra ypatingai lengvai įtakojamas daryti kokius nors bespridielus.

Kitaip tariant, vaikaičiai pamatė argi išgirdo apie Kalantos manevrą, jie seka jo pavyzdžiu, taipogi užsiima imoliacija.

Realiai gi tais laikais kodų tokių nebuvo, bet reikia pasakyti, kad sovietinė psichiatrija tikrai panašius pasakojimus paskui skleisdavo.