Radijo bangos

Radijo bangos - tai taip vadinama elektromagnetinė spinduliuotė, kuria sklinda ir radija, ir TV, ir internetai, ir 5G, ir 4G, ir WiFi, ir Bloetooth, ir dar gyvas galas ko papuola. Radijo bangos būna priimamos specialiais prietaisais - radijo imtuvais ir lochotronais.

Visokie mokslininkai aiškina, kad radijo bangos yra elektromagnetinės, t.y., susidaro nuo to, kad juda elektra arba magnetai. Tai nežinome, ar verta tais mokslininkais per daug tikėti, nes jie šitaip ir vakcinas įsiūlo, ir visokias kitokias nesąmones. Jei per daug mokslininkais tikėsi, tai dar imsi galvoti, kad ir homeopatija neveikia arba kad plokščia Žemė yra išsigalvojimas.

Pipedija rekomenduoja geriau tikėti kliedesiais, nes kliedesiai įdomesni ir sukelia daugiau linksmumo.

Radijo bangų diapazonai, ilgiai ir dažnumai

Yra nuo seno žinomi tokie radijo bangų ilgiai, diapazonai ir dažnumai, tačiau tie patys diapazonai vadinami labai įvairiais žodžiais, tai dėl tų pavadinimų kyla daug painiavos:

• Ilgosios bangos - dar vadinamos LW arba LF, arba kilometrinės bangos arba žemi dažnumai - apytiksliai 30-300kHz, apytiksliai 10-1km
• Vidutinės bangos - dar vadinamos MW arba MF, arba hektometrinės bangos arba vidutiniai dažnumai - apytiksliai 300kHz-3MHz, apytiksliai 1km-100m
• Trumposios bangos - dar vadinamos SW arba HF, arba dekametrinės bangos arba aukšti dažnumai - apytiksliai 3-30MHz, apytiksliai 100-10m
• Ultratrumposios bangos - dar vadinamos daugybe visokių santrumpų. Visos šios radijo bangos yra daugiau kaip 30MHz dažnumo ir mažiau kaip 10m ilgio. Aukščiausio dažnio šios bangos jau yra infraraudonasis spinduliavimas. Ultratrumpųjų bangų tiek daug, kad jos skirstomos į nuosavus diapazonus:
  • VHF - Very High Frequency - labai aukštas dažnumas arba metrinės bangos
  • UHF - Ultra High Frequency - ultra aukštas dažnumas arba decimetrinės bangos
  • SHF - Super High Frequency - super aukštas dažnumas arba centimetrinės bangos
  • EHF - Extremally High Frequency - ekstremaliai aukštas dažnumas arba milimetrinės bangos
  • THF - Tremendously High Frequency - baisiai aukštas dažnumas arba decimilimetrinės bangos, išties tai jau infraraudonasis spinduliavimas

Šitas skirstymas atsirado dar XXa. pirmoje pusėje, kažkada Tarpukariu, todėl dabar atrodo keistokai, nes trumposios bangos pagal dabartinį radiotechnikos supratimą yra tokios ilgos, kad beveik niekam netinkamos naudoti. Pagindiniai šiais laikais naudojami radijo diapazonai prasideda nuo decimetrinių bangų, t.y., netgi dalis ultratrumpųjų bangų šiems laikams yra pernelyg ilgos. Vėlesniais laikais, atrasdami vis trumpesnes bangas, mokslininkai vis pridėdinėjo naujus diapazonus, kiekvieną vis pavadindami kokiu nors dar aukštesnį dažnumą nusakančiu būdvardžiu ir galvodami, kad jau dar toliau tai jau niekaip. Taip ir gavosi toksai nesąmoningas skirstymas.

Atsikrai reikia išskirti dar AM ir FM, kurie yra laikomi dažnumais, bet išties taip nėra. Tiesiog AM dažniausiai pasitaiko ilgųjų, vidutinių ir trumpųjų bangų diapazonuose, o FM - ultratrumpųjų bangų diapazone. Tačiau gali būti ir kitaip, tai nėra visiškai griežta sąlyga.

Beje, čia dar reikia pastebėti vieną atskirą fenomeną: tūpi audiofilai, kurie nesupranta radiotechnikoje tiek smarkiai, kad neskiria kilohercų nuo megahercų, prisiskaito kažkokių pabirų ir galvoja, kad žemi, vidutiniai ir aukšti garso bangų dažnumai yra tas pat, kas žemi, vidutiniai ir aukšti radijo banų dažnumai. Kadangi jie buki ir skirtumo tarp radijo ir garso bangų nesupranta, tai paskui įsivaizduoja, kad jų garso stiprintuvams reikia atgaminimo megaherciniuose diapazonuose, nors žmogaus ausies viršutinė riba yra apie 20kHz, t.y., mažiau, nei apatinė žemų radijo dažnumų riba.

Tačiau kadangi audiofilams realas nerūpi, tai čia daugiau ir nesigilinkim.