Psycho

Šitas žudynių namas tapo tokiu simboliu, kad net ir paties filmo niekada nematę, jį puikiai atpažįsta, kaip siaubo namą.

Visai nereikia matyti žudiko, kad pamatytum siaubą, pakanka pamatyti tą siaubą, kurį jaučia auka.

Daugmaž gal ir visa ta seka, kas vyksta toje garsioje dušo scenoje, tiesa, dar neparodo, kaip su vandeniu susimaišę kraujai teka, nes ten ir tokių kadrų dar yra.

Psycho, dar kartais vadinamas kaip Psichopatas arba Psichas - toksai Alfred Hitchcock filmas, kuris buvo apie kažkokį beprotį žmogžudį, kuris žudė žmones. Iš esmės, šiais laikais - visiškai tipiškas daugybės siaubo filmų scenarijus, tačiau tuomet sukurtas, buvo ir keistas ir neįtikėtinas, nes buvo tiktai 1960 metai ir tokių siaubo filmų nebuvo.

Nors filmas buvo nespalvotas (juodai-baltas), įspūdį jis daro ir šiais laikais, ir to kraupumo yra pakankamai, nors nužudytų žmonių tiktai pora - atrodytų, visai nedaug.

Filmas pagarsėjo kaip pirmas toksai, kuriame buvo ta keista tokia negarsi labai kryperiška klaiki muzikėlė, kelianti baisų nerimą ir siaubą. Muzikėlę sukūrė tas pats Alfred Hitchock, o paskui ta muzikėlė būdavo įvairiais variantais atkartojama ir pamėgdžiojama netgi ne dešimtyse, o šimtuose siaubo filmų, beveik kiekviename tiesiog.

Neatskleidžiant siužeto, filmas labiausiai visiems įsiminė klaikiu namu, kuris paskui buvo daugybėje kitų filmų ir kūrinių atkartotas, pvz., toksai namas yra netgi ant daug vėlesnių laikų King Diamond vieno iš albumų viršelių. Anuomet tai buvo viena iš tokių keistų erdvių, kurios dabar būna vadinamos kaip ribinės erdvės ar liminalinės erdvės. Kas dar neįprasta ir įspūdinga - dažniausiai liminalinės erdvės būna kur nors kažko viduje (koridoriai ar salės), tuo tarpu čia gi liminaline tapo visa atvira vietovė su pastatu.

Kita įsiminusi visiems scena buvo dušo scena, kur maniakas žudė gražią paną duše, o ta pana rėkė, o liejosi vanduo ir tekėjo kraujai. Paskui šita scena irgi būdavo atkartojama dešimtyse visokių siaubo ir kriminalinių filmų, nes labai jau stiprų įspūdį paliko. Alfred Hitchock, būdamas ne visai normalus, rodė aukos klyksmą ir siaubą, o ne žmogžudį. Tai buvo priešinga tam, ką daro daugelis režisierių, bet todėl ta scena visus ypatingai užkabindavo. Žmonės empatiškai pajusdavo aukos siaubą ir todėl gerokai labiau išsigąsdavo ir paklaikdavo. Vėliau, nusižiūrėję į Hitchcock filmus, tą patį psichologinį triuką ėmė daryti ir daugybė kitų režisierių.

Beje, tais laikais JAV buvo draudžiama tiesiogiai rodyti nuogą kūną (papus, užpakalį ar putę) ir pačius nužudymo veiksmus (pvz., peilio dūrį ar pan.), todėl scenoje nėra realiai jokių netinkamų nuogybių ir nėra jokio peilio dūrio ar sužeidimų (nors žmogžudys ir mosuoja peiliu). Bet scena visvien visus labai kraupino. Ta scena dar tiek visus kraupino, kad paskui daugelis kritikų peržiūrinėdavo tą trumpą, gal minutės ar dviejų trukmės gabaliuką, skaidydami kadrais po pusę sekundės, kad tik atsektų kiekvieną psichologinės įtakos momentą.

Tarp kitko, sako, kad po to, kai buvo parodytas "Psycho", JAV esančiuose moteliuose, viešbučiuose ar netgi savo namuose žmonės, ypač moterys bijodavo naudotis dušu, ir ta baimė buvo tapusi netgi atskira fobijų rūšimi, neblogai aprašyta psichiatrų.

Vėliau buvo išleistos dar kelios naujos "Psycho" serijos, bet visos jos buvo išleistos po Alfred Hitchcock mirties ir nieko bendro su tuo originaliu filmu neturi. Negana to, 1998 buvo išleistas spalvotas remeikas, kur buvo bandoma su kitais aktoriais sukurti tokį pat filmą, kaip ir originalus 1960 metų "Psycho". Nors remeikas buvo kuriamas beveik kadras į kadrą, nieko gero nesigavo, nes gavosi eilinis šūdas. Matomai viską lemia kažkokios gana smulkios detalės, kurių dėka ir gaunasi tas kraupus kraupumas.

Beje, dar vienas įdomus momentas: Alfred Hitchock turėjo neribotas galimybes rinktis filmuoti spalvotai, ir buvo vienu iš spalvoto kino pradininkų ("Elstree Calling", 1930), o 1958 buvo spalvotai išleidęs nepaprastai gerą filmą Vertigo (ilgainiui tapusį vienu iš visų laikų planetos filmų top), jis tyčia nusprendė filmuoti "Psycho" kaip nespalvotą kiną. Tikėtina, kad būtent tas nespalvotas vaizdas dar labiau padidina kraupumą, tik visai neaišku, kokiu būdu.

Beje, šiais laikais kai kurie režisieriai, vėlgi sekdami Alfred Hitchock, baisias scenas daro nespalvotas. Tai irgi to paties "Psycho" įtaka.