Pradinis stiprintuvas

Pradinis stiprintuvas (anglų kalba - pre-amp) arba pirminis stiprintuvas (taip sako tie, kas visiškai nesigaudo elektroninėje technikoje) - tai toksai stiprintuvas, kuris naudojamas pačiam pirmam signalo stiprinimui. Jei kalba eina apie radijo imtuvus, tai paprastai būna aukšto dažnio stiprintuvas. Jei kalba eina apie įvairią buitinę, profesionalią ar pusiau profesionalią audio aparatūrą, tai paprastai būna mikrofono stiprintuvas arba stiprinantis fonokorektorius - fono stiprintuvas (phono pre-amp).

Įprasta buitinė aparatūra, kaip kad magnetofonai, CD grotuvai ar tiuneriai turi pakankamai stiprų išėjimo signalą, kad jo stiprinti nereiktų. Išties paprastai pradinį stiprintuvą turi ir įvairūs patefonai, tad jiems to pradinio stiprintuvo irgi nereikia. Faktiškai vienintelis atvejis, kur to pradinio stiprintuvo gali prireikti - tai tada, kai turite kokį nors mikrofoną ir jo signalą reikia stiprinti. Bet ir tai, dažniausiai paprasti stiprintuvai turi ir įėjimą mikrofonui, t.y., silpnesniam signalui, kurį reikia stiprinti atskirai.

Mikrofonui skirti stiprintuvai neturi jokio dažninio filtro, stiprina signalą taip, kaip yra, nors kartais gali ir turėti galios reguliavimą ar dar ką nors. Tuo jie ir skiriasi nuo fonokorekcinių stiprintuvų, kurie turi dar ir fonokorektorių, sukuriantį iškraipymus, kurie atvirkšti plokštelių įrašymo iškraipymams.

Neretas pradinis stiprintuvas turi ir įėjimą mikrofonui, ir įėjimą patefonui - pastarasis įėjimas turi ir fonokorektorių, tad atskiro fonokorektoriaus neprireikia. Nors jo ir šiaip neprireikia jokiam normaliam žmogui, nes normalūs patefonai paprastai turi fonokorektorių savo viduje, kaip turi ir pradinį stiprintuvą.

Normaliam žmogui, kuris neužsiima visokiu muzikos įrašymu, garso montavimu ir renginių įgarsinimu, jokie pradiniai stiprintuvai nereikalingi. Na, nebent žmogus būtų stiprus audiofilas, kuris leidžia pinigus dalykams, kurių pats nesupranta.