Pirmo laipsnio simuliakras

Pirmo laipsnio simuliakras - tai tasai simuliakras, kuris visiškai tiksliai atspindi realybę, neturėdamas iškraipymų. Žodžiu toksai simuliakras, kokio mes ir norėtume.

Nors Jean Braudillard ir išvedžiojo apie tai, kad simuliakrai turi kažkokį tai politinį pagrindą, išties čia viskas labai paprasta: joks žmogus realybės negali suvokti tiesiogiai, nes bet kas, ką kažkas suvokia - tai išties tėra realybės atvaizdas, suvokiamas kažkieno galvoje. Tai reiškia, kad netgi idealiu atveju realybė bus suvokiama simuliacijoje, o ne realybėje.

Kad ir koks tas suvokimas būtų netikslus, iš principo, įmanoma riboto sudėtingumo realybės sistemas atvaizduoti visiškai tiksliomis simuliacijomis. Kaip pvz., galima atvaizduoti elementariųjų dalelių sąveikas taip, kaip jos sąveikauja ir tikrovėje.

Žodžiu, jei toksai atvaizdavimas yra visiškai tikslus - tai ir yra pirmo laipsnio simuliakras.

Deja, kadangi atvaizdavimas paprastai nebūna nei pilnas, nei tikslus, tai simuliakras plečiasi ir pavirsta į antro laipsnio simuliakrą. Antrąjame laipsnyje jau viskas būna kitaip.

Kadangi Jean Braudillard vis spangdavo savo teorijoje apie socialines filosofijas, tai jis ėmė aiškinti, kad pirmo laipsnio simuliakrai egzistavo ikimodernybėje, t.y., kažkokioje pirmykštėje visuomenėje. Į šiuos Braudillard kliedesius dėmesio kreipti neverta, nes tokio nesuvokiamų mitų, prietarų ir absurdų pilno suvokimo, kaip pirmykštis, negeba pasiekti jokios industrinės civilizacijos.