Pilstukas

Alkoholio propagandistų rašliava, nes Pilstukas pagal NTAKD esąs nuodai, nes jie čia yra paminėti, taip kad šitai yra mirties kultas Visus Pipedija kviečia gydytis nuo alkoholizmo ir negerti, nes lašas degtinės - milijonas žuvusių smegenų ir kepenų cirozė, todėl gerti yra nesveika. Tai yra alkoholikų pagalbos šauksmas, bandan pasiteisinti, kur atlyginimą pragėrė ir kad juos reikia gydyti. Rekomenduojame kreiptis į garsų gydytoją Aurelijų Verygą ir padidinti mokesčius degtinei, o taip pat kad Pilstukas būtų uždrausta vardan moralės gerinimo.

Pilstukas - tai toksai alkoholis, kuris yra tiesiog pilstomas kur nors. Pavadinimas kilo iš to, kad įvairiuose taškuose, kur užsiimdavo visokio skiesto spirito pilstymu, trūkdavo butelių, tai chroniams sakydavo atsinešti savo tarą. Tai į ją ir įpildavo tiesiai kokio nors atskiesto spirito.

Visas biznis pas tokius taškus būdavo paprastas: nusiperki kur nors spirito, jį išpilstai ir parduodi. Tai ir vadinosi "pilstukas" - nuo pilstymo.

Pilstomi dažniausiai būdavo visokie paprasti skiediniai, kur nusiperka maistinio ar kartais ir techninio spirito, atskiedžia maždaug perpus vandeniu, pilsto į butelius ir parduoda. Bet būna ir blogesnių, ir geresnių atvejų.

Turiniu pilstukas dažniausiai būdavo ir tebebūna įvairių rūšių bei pavidalų:

• Paprasta naminė degtinė, čia kai žaliavų ir malkų užtenka, tai gaila pinigus leisti perkamam spiritui
• Skiestas maistinis spiritas, pvz., kad ir Rojalis, kuris tiesiog atskiestas supilstomas į butelius
• Skiestas techninis etilo spiritas, kuris gali pasižymėti ir šiokiu tokiu toksiškumu
• Skiestas denatūratas ir nekokybiškas techninis spiritas, kuris gali būti gan rimtai nuodingas
• Skiestas metilo spiritas, dėl kurio būna masiniai mirtini apsinuodijimai

Nors dažniausiai pilstuku vadinamos smulkios nelegalaus alkoholio partijos, gamintos visai namudiniu ar pusiau namudiniu būdu, kai kurie pilstuko gamintojai ilgainiui gan stipriai išauga. Taip išaugę, paskui turi ištisus savo fabrikėlius, kuriuose gamina falsifikuotus alkoholinius gėrimus, įsirengia netgi ir tikras automatines išpilstymo ir etikečių klijavimo linijas. Tokie didesni pilstuko gamintojai paprastai truputį geriau kontroliuoja savo gėrimų kokybę, kartais naudoja ir visokius aromatizatorius, kurių dėka falsifikuoja ir spalvotus gėrimus.

Mirtini apsinuodijimai pilstuku būna siejami dažniausiai su visokiais smulkiais, namudiniais pilstytojais. Paprastai šie, pradėję nuo gero maistinio spirito, vis ieško pigesnių variantų, pereina prie techninio, kurį gauna įvairiais keliais, o galų gale užtaiko ant metilo spirito, kuris savo skonio ir kvapo savybėmis nuo įprasto spirito visiškai nesiskiria. Taip ir kyla kur nors netikėta apsinuodijimų epidemija.

Žodžiu, neverta pilstuku piktnaudžiaut, neverta.