Buhalterija

Buhalterija - tai tie skaičiai, kuriuos visus reikia suvesti kažkur, kad gautųsi apskaita teisinga, o ne kiaura, nes kitaip ateis VMI ir nubaus, ir bus baudos. Tai šitie skaičiai tokie svarbūs, kad paskui ir visą padalinį su visais žmonėmis irgi buhalterija vadinasi, nors žmonės - tai ne skaičiai, o darbuotojai. Ir tada kiti, skaičių nesuprasdami, galvoja, kad buhalteriai tik skaičius skaičiuoja, nu ir kas gi čia tokio.

O tas gi čia tokio, kad jei nesuvesi visų pajamų ir išlaidų, tai paskui visi pinigai pasimes, sandėlys išsibarstys, niekas nežinos apie tai, kas ką turi, visi viską išvogs ir visi procesai pavirs į balaganą. O tokiais atvejais jau tikrai negalima tikėtis, kad bus koks nors pelnas, netgi jei tas pelnas ir galėtų būti. Ten, kur buhalterijoje bardakas - ten visada būna tiktai nuostoliai, ir tą puikiai žino kiekvienas, kas tik yra turėjęs savo verslą.

Taigi, buhalterija ir buhalteriai - tai ta visa tvarka, kurios dėka įmonė ir sugeba normaliai dirbti, netapdama kažkokiu betvarkės absurdu. Taigi, visi pirkimai, visi pardavimai ir kiekviena sąskaita turi būti įvesta, suskaičiuota, apskaičiuota, patikrinta ir patvirtinta. Buhalterija - tai ne šiaip kokia nors finansų apskaita, o patsai finansų valdymo pagrindas, be kurio ir joksai procesų valdymas neveiktų.

Na čia stebuklas gaunasi su darbo užmokesčiu, kadangi darbuotojas dabar turi susimokėti didžiąją dalį mokesčių, tai atlyginimai nurašomi į sąnaudas, kur jos mažina pelno mokestį, va ir "stebuklas", čia nuo mokesčių politikos, nes anksčiau darbdavys sumokėdavo didžiąją dalį mokesčių, dabar tik 1,77 proc., čia tik tiek, kad Pipedija neatrodytų visai kliedesių enciklopedija.

O negana to, dar kartą jums primename VMI, nes šieji irgi gerai žino: kur su apskaita bardakas, ten ir mokesčiai nesumokami. Taigi, baudos ir baudelės čia protą lengvai sugrąžina netgi ir tiems, kas nesupranta, kam jiems ta buhalterija.

Tiesa, paradoksas yra toksai: nemažai įmonių, kadaise iš juodų pinigų perėjusios į baltus pinigus ir imdamos mokėti visus mokesčius, labai nustebdavo, kad kažkodėl pelningumas išaugo lygioje vietoje, nors atrodytų, kad mokesčiai - tiktai dar vienos išlaidos. Kai kurie taip ir nesuprasdavo, ieškodavo kažkokio stebuklo.

O paaiškėdavo gi, kad viskas daug paprasčiau: kai mokesčiai slepiami, atrodo, kad ir buhalterijos nereikia, nes nu kam gi čia skaičiuoti viską tiksliai, juk ir taip viskas aišku. O tada visi žino - ir iš sandėlio ką nors galima pasivogti, nes apskaitoje nėra ir niekas nesužiūrės, ir pardavimus daryti už vienas sumas, į sąskaitas įrašant kitas sumas, ir pirkimus vykdyti už vienus prekių kiekius, o gauti kitus kiekius. Nes visvien niekas gi nepatikrins. O vos atsirasdavo apskaita - tai ir šitie vogimai bei dingimai baigdavosi. Ir staiga paaiškėdavo, kad mokesčių sumoki kokius nors 20%, o praradimų sutaupei net 50%.

Aišku, gudresni bandydavo ir mokesčių nemokėti, ir apskaitą turėti, tai taip atsirasdavo juodoji buhalterija. Bet paskui paaiškėdavo, kad kai jau yra ir juodoji buhalterija, tai tos buhalterijos duomenys tampa įrodymu bei įkalčiu pareigūnams beigi teismams.