PL/I

PL/I - buvo tokia kadaise programavimo kalba, kurią IBM kompanija kūrė tais laikais, kai dar dominavo viso pasaulio IT reikaluose. Kalba buvo kuriama kūrybiniuose komitetuose, kaip toksai universalus ir viską galintis pakaitalas Fortran ir Cobol kalboms, kurios abi anuo metu buvo laikomos jau atgyvenusiomis ir neturinčiomis jokių perspektyvų.

IBM kompanija ta proga sukūrė kažkokius komitetus, kurie paėmė Algol kalbą, tada nutarė, kad toji irgi kažkuo netinkama ir ją visaip perdarė, pabandydami sukišti į ją viską, kas tik buvo Fortran ir Cobol kalbose. Per keletą metų gavosi kažkoksai baisus hibridas, kuris išties lyg ir galėjo viską, ką galėjo Algol, Cobol ir Fortran, bet išties viską darė blogai, lėtai ir gremėzdiškai.

Čia buvo toksai didelis kompromisas:

• Algol tipo kalbos, bent jau po patobulinimų, buvo pritaikomos sisteminiam programavimui ir naudojimui vietoje asemblerių
• Fortran galėjo generuoti itin greitai veikiantį kodą, skirtą matematiniams skaičiavimams
• Cobol galėjo gerai apdirbti tekstą ir sąveikauti su visokiomis duomenų bazėmis

Tai po visos tų kūrybinių komitetų kūrybos gavosi tokia kalba, kurios netgi transliatoriaus nepavyko padaryti. Tik po to, kai IBM vadovybė atėmė kalbos kūrybą iš tų komitetų ir perdavė programuotojams, gavosi gerokai apribota kalbos versija, kuri jau turėjo kažkokį tai kompiliatorių.

Galų gale visgi gavosi kalba, kuri kaip ir galėjo būti tinkama kažkokiam sistemų programavimui, bet veikė daug lėčiau už Fortran, negalėjo normaliai dirbti su duomenų bazėmis ir tik teoriškai buvo tinkama programuoti visokiam sisteminiam softui. Bet kadangi tai visgi kažkas gavosi, tai kalbą pavadino "PL/I" - tipo "Programming Language / 1". Atseit toksai numeris vienas.

Tai paskui toji kalba buvo kišama į visas puses ir diegiama kur papuola, ir netgi tapo pagrindu Multics sistemos kūrimui - šioji buvo viena iš pirmų operacinių sistemų, bent dalinai parašyta aukšto lygio programavimo kalba. Reikia pasakyti, kad tam teko sukurti atskirą, vėl kitokią specialiai Multics sistemos kūrimui skirtą PL/I versiją, o dalį sistemos kernelio bei IO funkcijas visvien teko rašyti asembleriu.

Lyginant su normaliomis kalbomis, PL/I buvo pernelyg žodinga (belenkiek visokių žodžių, kurie be jokios prasmės reikalingi programų tekstui) ir dėl to labai nepatogi. Perteklinis žodingumas čia nebuvo panaudotas prasmingai - pvz., Cobol programos dėl to pasidaro panašios į normalią anglų kalbą ir lengvai suprantamos. Čia gi buvo atvirkščiai - naudota programavimui patogi atvirkštinė notacija (priskyrimas kintamąjam kairėje, kai matematinė išraiška dešinėje), tad panašumas į natūralią kalbą ir negalėjo gautis. Gavosi tik privelta daug žodžių, dėl kurių pasidarė sunku suprasti, kas išvis vyksta. Žodžiu, toksai labai smarkiai sugadintas Algol.

Apie tai, kiek kiauras buvo PL/I kūrėjų komitetas, viską gali pasakyti toksai faktas, kad tenai buvo prikurta gyva galybė visokiausių duomenų tipų, bet taip ir neatsirado paprasčiausias string tipas.

Kaip sako gandai, kai vėliau buvo kuriama absurdiška Intercall kalba, tai ten buvęs perteklinis žodingumas buvo paimtas iš PL/I.

Kadangi PL/I kalbą kūrė didžiausia ir daugiausiai įtakos pasaulyje anuo metu turėjusi korporacija, tai nepaisant visų nesąmonių, kalba visgi kuriam laikui išplito ir apie 197x metus buvo kažkiek naudojama įvairiuose programavimo projektuose.

Kiek kita, tik dalinai susijusi istorija yra ta, kad keli su šia kalba patirties turėję programuotojai sukūrė tokią C kalbą, kurioje nuprastino visą tą perteklinį žodiškumą ir išvis viską, ko nereikia. Ir štai ta C kalba tai jau išties tapo viena iš populiariausių kalbų, kokios yra egzistavę. Tiesa, čia dar tikslumo dėlei turim pasakyti, kad tame prastinimo kelyje buvo ir dar keletas kitų kalbų, kaip kad CPL, BCPL ir B kalba.

Kita, gal mažokai paplitusi, bet daug įtakos turėjusi susijusi kalba buvo tokia XPL, o taip pat iš pastarosios išsivysčiusi PL/M, kuri buvo kardinaliai suprastinta PL/I versija. Su tąja PL/M anoksai Garry Kildall parašė savo CP/M operacinę sistemą, kuri tapo svarbiausia OS iš ankstyvų asmeninių kompiuterių revoliucijos laikų.