Neribota karyba

Neribota karyba - tokia Kinijos karo strategijos knyga, tapusi tolimesnio Kinijos karinės galios auginimo vadovu. Pilnesnis pavadinimas būtų Neribotas kariavimas: du oro pajėgų pulkininkai apie karo senarijus ir operacinį meną globalizacijos eroje. Bent iš dalies ši knyga nagrinėja ir kai kuriuos naujesnius hibridinio karo aspektus.

Knygoje situacija nagrinėjama, akivaizdžiai panaudojant SWOT metodą. Ir tas panaudojimas yra labai neblogas. Nors knyga buvo išleista 1999 metais, praktiškai visi jos teiginiai tiek pat gerai tinka ir šiems laikams. Gal tik vienintelis pasikeitęs aspektas - sumažėjo technologinis Kinijos atotrūkis nuo JAV.

Du Kinijos pulkininkai, toksai Qiao Liang (乔良) ir Wang Xiangsui (王湘穗) knygoje remiasi dviem prielaidom:

• Pirma, kad JAV konkrečiai, NATO bendrai ir išvis Vakarai dar bendriau yra tiek smarkiai aplenkę Kiniją savo karinėmis technologijomis, kad neverta tikėtis, kad per artimiausią laiką Kinija šias šalis pati sugebės aplenkti. Taigi, technologinių pranašumų kare neverta tikėtis.
• Antra, kad kariavimo kaina ir sudėtingumas yra išaugę tiek smarkiai, kad įprastas karas yra sunkiai priimtinas. Ginklų kaina ir karo poveikis ekonomikai tokie dideli, kad bet koks didesnis ir ilgiau užsitęsęs karas sukels ekonomikos kolapsą kariaujančioms šalims.

Šios prielaidos sako, kad reikia ruoštis visai kitokiems karo veiksmams, nes įprastame kare komunistinė Kinija prieš JAV laimėti neįstengs. Laimėti reikia kitais, gudresniais būdais.

Knygoje nagrinėjamos stipriosios ir silpnosios JAV pusės:

• JAV silpnybė yra tai, kad ši šalis karinės minties revoliuciją mato išimtinai tiktai technologijose. JAV kariuomenė vystosi ir darosi galingesnė, nes naujos technologijos suteikia naujas galimybes. Taigi, JAV į tas naujas technologijas ir investuoja. Toks požiūris yra per siauras, todėl JAV stiprybė tampa ir silpnybe.
• JAV visiškai per mažai dėmesio kreipia į ekonominius ir teisinius faktorius. Teisiškai galima tai išnaudoti, pasinaudojant daugybe įvairiausių biurokratinių triukų. Ekonomikškai šitą galima išnaudoti išvis labai įvairiai - netgi perimant JAV pramonės gamybą.

Knygoje pulkininkai teigia, kad atsiranda neribotos naujo kariavimo galimybės, paremtos alternatyviais puolimo būdais, ir tie būdai formaliai gali atrodyti visai ne kaip karas, bet pagal savo efektą gali būti daug geresni už karinį puolimą.

Esminės puolimo sritys yra tokios:

• Teisinis karas - poveikiai per tarptautinę politiką, per nevyriausybines organizacijas ir pan., kurie leidžia gauti efektus, kurie kariniu būdu būtų išvis nepasiekiami. Kadangi šiuolaikinis pasaulis yra globalus, geriausias būdas paveikti JAV - tai paveikti per aplinkines, per kitas valstybes, netiesiogiai. Taigi, reikia investuoti į kitų, netgi ir nedidelių valstybių politiką, tas valstybes paskui panaudojant, kai prireiks daryti didelį spaudimą JAV.
• Ekonominis karas - kadangi pasaulinė ekonomika yra globali, visi su visais susiję, daug gaminančios valstybės gali padaryti milžinišką žalą kitoms šalims, nesiimdamos jokių karinių veiksmų. Todėl reikia perimti kuo daugiau, kuo įvairesnių segmentų gamybą. Jei kitos valstybės bus priklausomos - jas galima bus lengvai šantažuoti.T
• Tinklų karas. Esminė šio karo sąvoka - tai tinklai, įvairios tarpusavy susijusios organizacijos, ekonominės struktūros ir panašiai. Tinklai gali būti skirti ir duomenų perdavimui, ir krovinių pervežimui, ir finansų transakcijoms, ir bendravimui. Tinklų esmė - kad jie suteikia įstaigoms, organizacijoms, įmonėms ir žmonėms koordinavimą. Pažeidus tinklą, galima iš rikiuotės išvesti ištisas valstybes. Pvz., keliose vietose pažeidus elektros perdavimo tinklą, nedidelė valstybė gali išvis išsijungti.
• Terorizmas - jokia pasaulio valstybė neturi gerų priemonių kovai su terorizmu. Teroristais tampa grupės, kurios nori kažkokio tikslo ir bando smurtu pasiekti, kad kažkas įvykdytų jų reikalavimus. Netgi jei tie reikalavimai neįvykdyti - teroristų atakos gali turėti visiškai neproporcingai didelį neigiamą efektą valstybei. Ryškus pavyzdys - stiprus ekonominis nuosmukis JAV, kuris įvyko po Rugsėjo 11 atakų. Net jei terorizmas paveikia mikroskopoinę visuomenės dalį, terorizmas stipriai pažeidžia bendrą visuomenės saugumo ir gerovės pojūtį, tad netiesiogiai sukelia stiprų nepasitenkinimą valdžia.

Kinijos pulkininkai labai smarkiai akcentuoja, kad senovinis mąstymas, būdingas JAV, kaip atsaką supranta tiktai karinį atsaką. Pvz., į Rugsėjo 11 atakas JAV atsakė kariniu būdu, pvz., Afganistane, kur veikė talibanas. Tačiau toksai karinis atsakas nebuvo efektyvus, ir jis negali suveikti prieš naujo tipo kariavimo būdus.

Vienintelis būdas kariauti prieš naujus kariavimo būdus - tai naudoti kompleksinius pajėgumus, kurie visais įmanomais aspektais būtų susiję su nacionaliniais interesais. T.y., kariauti visiškai kitu būdu, nei būdavo kariaujama ankstesniuose karuose.

Daugelis Vakarų apžvalgininkų, o ir aukštesnio rango kariškių pastebi, kad ši knyga tikrai labai verta dėmesio, nes akcentuoja daugelį kitų aspektų, kruių tradicinis karinis priėjimas neleido išspręsti.

Geri papildantys pavyzdžiai galėtų būti kad ir šie:

• Vietnamo karas - jame JAV nesugebėjo laimėti, nes SSRS per įvairiausias organizacijas, netgi per hipių judėjimą politiškai spaudė JAV vadovybę taip, kad šioji nepasiryžo pulti Šiaurės Vietnamo tiesiogiai. Rezultate JAV kariniai veiksmai buvo suparalyžuoti, o ilgainiui užsitęsęs karas atnešė tiek ekonominių ir socialinių praradimų, kad JAV pasidavė ir išvedė savo kariuomenę iš Pietų Vietnamo.
• JAV invazija į Iraką - nors ir nuvertusi Sadamo režimą, JAV neįstengė pervesti tos šalies į normalią būseną. Karas užsitęsė, pavirto į klampų karą su teroristais ir galų gale neatnešė jokios naudos JAV politikams ar ekonomikai, nors Irako karinė galia ir buvo sužlugdyta.
• JAV invazija į Afganistaną - nors ir leido dalinai susidoroti su terorizmu, bet ilgainiui baigėsi tuo, kad JAV tos išlaidos pasidarė nepriimtinos nei politiniu, nei ekonominiu požiūriu. Taigi, JAV pasidavė ir išvedė savo kariuomenę, taip ir nepasiekusi kokios nors aiškios naudos.

Naujesniais laikais, kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas, Rusija tas pačias idėjas, ypač ekonominį aspektą, dujas, ėmė naudoti, spausdama Europos Sąjungą. Tuo pačiu Rusija taikė didžiulį spaudimą politikoje, sugebėjo perimti netgi dviejų ES narių vyriausybes - Vengrija ėmė tiesiogiai, o Austrija netiesiogiai, užmaskuotai blokuoti ekonominę ir karinę paramą Ukrainai. Kiek silpnesnis, tačiau visvien stiprus poveikis gavosi ir Vokietijai bei Prancūzijai. Taigi, Rusija čia pademonstravo, kad bent dalis iš "Neribotos karybos" idėjų yra tikrai efektyviai pritaikomos šiuolaikiniame kare.