Narcisistinis asmenybės sutrikimas

Narcisistinis asmenybės sutrikimas - tai ta, kuris psichiatrams praktiškai nežinomas, nes šitą sutrikimą turintys visus aplinkinius laiko kaip nors nenormaliais, bet patys jaučiasi kaip visiškos tobulybės. Ir dar taip natūraliai jaučiasi, kad kitiems pripudrina smegenis ir tie kiti pas save galvoje ima ieškoti kokių nors psichikos ligų.

Kiek liaudiškiau ir paprasčiau kalbant, narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys asmenys dar būna vadinami narcizais. Čia nuo to senovės graikų mito apie tokį Narcizą, kuris tiek žavėjosi savo paties atvaizdu, kad galų gale kažkas jį pavertė į gėlę - narcizą. Taigi aišku, nuostabiausia gėlė, ne joksai čia ne sutrikimas. Tai kai žmogų kas nors pavadina narcizu - tai ne įžeidimas, o pagyrimas, nes tai reiškia, kad jis labai mielas, gal netgi išvis aukštas ir gražus.

Visgi tarp suprantančių žmonių yra ir kiti įvardinimai, nes tokį sutrikimą turintys turi ir kitą pavadinimą - narcai, pagal prasmę tai maždaug kaip šūdai.

Kai būna kombinacijoje su polinkiu į manipuliacijas ir antisocialumą, narcizai priskiriami pragaro trejybei, nes tada pasižymi ypatingu šlykštumu, veidmainiškumu ir kartu neretai tiesiog nusikalstamu elgesiu.

Narcisistinio asmenybės sutrikimo požymiai

Narcisistinio asmenybės sutrikimo požymiai yra labai paprasti, kaip ir su daugeliu kitų asmenybės sutrikimų:

• Žmogui realybės suvokimas yra persikreipęs pakankamai smarkiai, nuolatos ir pakankamai totaliai, kad galime kalbėti, jog bendrai yra asmenybės sutrikimas
• Įsivaizduoja, kad yra labai svarbus, reikšmingas, grandioziškas, įtakingas ir panašiai, nors išties nėra jokių objektyvių požymių, kad būtų toksai
• Fantazuoja apie tai, koks yra sėkmingas, grandioziškas, puikus, reikšmingas ar šiaip įtakingas ir viską sprendžiantis, viską lemiantis
• Tiki, kad yra ypatingas ir unikalus, ir dar toksai ypatingas ir unikalus, kad jį suprasti gali tiktai kokie tai kiti ypatingi žmonės ar įstaigos, o kiti, paprasti žmonės nieko suprasti negali
• Reikalauja nuolatinio ar perteklinio įvertinimo, dėmesio, rūpesčio, kad kiti cackintųsi su juo
• Turi įsivaizdavimą, kad turi yra ir privalo būti vertinamas ypatingai palankiai, dėmesingai ir panašiai, ir visi turi jam įsiteikti, nes taip ir turi būti
• Yra išnaudotojiškas, naudojasi kitais žmonėmis savo reikmėms, kartu nesirūpindamas jų poreikiais, elgiasi taip, lyg aplinkiniai jam skolingi ar tiesiog turi jam dirbti
• Neturi empatijos, nesupranta ir išvis nevertina kitų žmonių poreikių, neužjaučia jų, negalvoja jiems padėti, o galvoja tik apie save
• Yra pagiežingas (pavydi kitiems) arba galvoja, kad kiti jam kažko pavydi, ir taip vis jaučia savo išsigalvotą konkurenciją iš kitų, kurią netgi gali nupasakoti kaip kažkokius kitų asmenų ar netgi grupuočių sąmokslus, nukreiptus prieš jį
• Arogantiškas, pačiu savo elgesiu ir kalbėsena žeminantis kitus (pvz., tujinantis nepažįstamus žmones, įsakinėjantis jiems ir panašiai)

Jei yra kokie 5 iš šių požymių, ir jie yra nuolatiniai, tęsiasi per gyvenimą ir yra stebimi visokiausiose situacijose, tai jau galite dėti diagnozę - narcizas.

Gilesnė narcisistinio sutrikimo ir jo diagnozavimo specifika

Narcisistinis asmenybės sutrikimas yra labiau ištyrinėtas įvairių psichoanalizės atstovų. Šieji pastebėjo vieną keistą dalyką: visi patologiniai, per visą savo gyvenimą nekintami narcizai būna dviejų rūšių: grandioziniai ir pažeidžiami. Abidvi rūšys gerokai skiriasi tarpusavyje.

Grandiozinis narcisizmas

Grandioziniai narcisistai paprastai turi gerą postą, daug titulų, jaučiasi viskuo patenkintais ir niekuo nesiskundžia. Jų dėmesys būna nukreiptas į dar didesnį savo galios įrodymų auginimą, paprastai bandant užimti kuo aukštesnį postą. Pvz., tapti kokiu nors prezidentu.

Bendras grandiozinio narcisizmo požymis - kad jį turintis asmuo jaučiasi viskuo daugmaž patenkintas, nekovoja su aplinka, labiau nutolusiems asmenims sudaro visiškai psichiškai sveiko ir tvarkingo, neretai ir malonaus žmogaus įspūdį.

Esmines problemas tokie narcizai kelia aplinkiniams, šeimos nariams, o taip pat naudoja daugelį užmaskuoto kenkimo būdų - pradedant intrigomis ir smulkiais kenkimais, skirtais konkurentų šalinimui ir baigiant banaliu visų resursų subordinavimu į save, kai, pvz., šeimos nariai gali neturėti už ką pavalgyti, bet narcizas tuo pat metu gali išlaidauti brangiems drabužiams, kurių paskui netgi nenešios.

Pažeidžiamas narcisizmas

Pažeidžiamas narcisizmas pasižymi kova su aplinka. Dėl to, kad neturi visokių titulų ir yra gerokai pavėtyti, tokie narcizai būna smarkiai užsimaskavę ir iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai kaip įprasti žmonės. Turėdami patirties apie tai, kad gali nukentėti, jei leis laisvai reikštis savo grandioziniams kliedesiams, tokie narcizai būna linkę apie tai nutylėti.

Kita vertus, tais momentais, kai kažkas pakvestionuoja jų autoritetą, tokie narcizai gali visiškai nevaldomai pereiti į atviriausias kovas, muštynes, įžeidinėjimus, grasinimus ir taip toliau, tapdami netgi pavojingais. Kita vertus, kai kvestionavimas baigiasi, narcizai vėl ima elgtis lyg ir normaliai.

Itin būdingas požymis, leidžiantis atskirti pažeidžiamus narcizus nuo panašių į juos neurotikų - tas, kad ką nors įžeidęs ir išplūdęs ar kitaip susidorojęs, tikras narcizas paskui visiškai nejaučia jokios sąžinės graužaties ir netgi nesupranta, kad kitas žmogus buvo įskaudintas. Narcizas jaučiasi tiesiog išsprendęs problemą - pastatęs kitą žmogų į vietą, o tas pastatytas į vietą žmogus dabar turi jam paklusti ir jį garbinti.

Sąsajos tarp grandiozinio ir pažeidžiamo narcisizmo

Ilgą laiką šie du narcisizmo variantai buvo išskiriami į atskirus subtipus. Tačiau paskutiniu metu šie subtipai yra stipriai siejami, nes jau yra atsiradę pakankamai daug atvejų analizių, kurios rodo, kad visiškai tipiniai grandioziniai narcizai, praradę savo pozicijas, nesunkiai pereina į pažeidžiamą tipą. Kita vertus, pažeidžiami narcizai, ilgesnį laiką pabuvę būsenoje, kur jų autoritetui ir narciziškumui pavojus nekyla, o garbinimo yra daug - ima elgtis kaip grandioziniai.

Pasikeitimui tarp vieno ir kito tipo reikia gana juntamo laiko, tačiau pokyčiai fiksuojami vienareikšmiai.

Kompensacinis arba neurotinis pseudonarcisizmas

Svarbu diagnozuojant išskirti pilnavertį narcisizmą nuo įvairių neurotinių, į narcisizmą panašių formų. Neurotinis pseudonarcisizmas gali būti koreguojamas, tuo tarpu asmenybės sutrikimai negali būti

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad neurotikų narcisitinė simptomatika sudaro sindromą, kuris bent dalinai neturi svarbiausių bendrų asmenybės sutrikimo požymių - t.y., nesitęsia visą gyvenimą arba visose veiklos srityse. Toksai sutrikimas turi savo atsiradimo etapą, pvz., jis nebuvo stebimas vaikystėje ar paauglystėje, arba, pvz., reiškiasi ne visose gyvenimo srityse.

Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar žmogus būna linkęs atpažinti savo problemas. Narcisistinio asmenybės sutrikimo atveju nėra požymių, kad už narcisizmo slypėtų kažkada buvusios traumos ar kitos neurotinės problemos. Neurotiniu atveju būna traumų požymiai, baimių požymiai, nerimas, savęs nuvertinimas ir t.t., o narcisistiniai elgesio būdai naudojami tik kaip kompensacija savo blogai būsenai.

Savo elgesiu trauminiai arba kompensaciniai pseudonarcizai labai primena pažeidžiamą narcisizmą. Vienas iš požymių, nebūdingų tikram narcisizmui, bet būdingų neurotiniam pseudonarcisizmui - tai savęs nuvertinimas. Neurotikai, netgi elgdamiesi narciziškai, nesugeba priimti didelių pagyrų, apdovanojimų ir pan., jų dažnai vengia, pasimeta, kuklinasi, nežino, kaip reaguoti ar tiesiog ignoruoja. Kaip kontrastas, tikri narcizai pagyras, apdovanojimus ir t.t. priima taip, lyg teiktų malonę giriančiam ar apdovanojančiam žmogui.

Diagnostinė specifika Europoje ir JAV

JAV diagnostikoje narcisistinis asmenybės sutrikimas jau seniai yra pagrindinėje asmenybės sutrikimų klasifikacijoje. Jau asmenybės sutrikimai pagal DSM-III narcisistinį asmenybės sutrikimą turėjo kaip vieną iš pagrindinių. Taip pat vienu iš pagrindinių jis išliko ir vėlesnėse klasifikacijose, tokiu pat pagrindiniu jis likęs yra ir dabar.

Tuo tarpu Europoje ilgą laiką šis sutrikimas buvo ignoruojamas. Pvz., ICD-10 jis minimas tik kaip vienas iš variantų ten, kur kitas specifinis asmenybės sutrikimas, o ICD-11 išvis nagrinėjama tiktai pažeidžiama narcisistinio asmenybės sutrikimo forma (su neigiamu afektyvumu), tuo tarpu grandiozinis narcisizmas tenai neegzistuoja.

Tokia nuostata matyt susijusi su dviem dalykais: dalis Europos psichiatrų tiesiog nesusiduria su kriminaliniais atvejais, kur būtų nagrinėjami grandiozinių narcizų daryti nusikaltimai, o kita vertus, daugelis Europos psichiatrų laikosi nuostatos, kad įprastais atvejais psichikos sutrikimas - tai tiktai tada, kai pats žmogus skundžiasi, kad jam negerai. O jeigu pats žmogus sako, kad jam viskas gerai - tai visiškai nesvarbu, ką kiti sako. O kadangi narcizai visada įsivaizduoja, kad čia tiktai kiti turi psichikos problemų, tai ir gaunasi, kad jie sveiki.

Narcizai natūralioje aplinkoje

Dažnai narcizai būna visokiais profesoriais, kuriems darbus ir straipsnius rašo studentai, nors pats profesorius neišmano anei nieko. Bet toks profesorius prisirankioja begalę titulų ir vaizduoja baisią figūrą, nors išties yra banalus šūdas. Dėl savo titulų ir giliai dvasingos laikysenos jis sugeba išvengti to, kad jį aplinkiniai imtų vadinti šūdu, todėl daugeliui daro įspūdį ir susilaukia daug pataikavimų.

Lygiai taip pat narcizas gali būti ir koks nors politikas, nes politikai itin mėgsta, kai juos garbina. O sėkmingas narcas, įsivaizduojantis apie save nežinia ką ir neturintis jokių skrupulų melavimui (narcizai neretai pasižymi patologiniu melavimu), gali priknisti protą bet kam. Taigi, narcizai labai dažnai priknisa protą rinkėjams ir dėl to būna labai sėkmingi. Mūsų vertinimais, tarp politikų patologinį narcisizmą turinčių asmenų dalis sudaro apytiksliai apie pusę ir yra pačiu dažniausiu iš visų psichikos sutrikimų, kokie tik būna politikų tarpe. Pastebimos abi formos - ir grandiozinis, ir pažeidžiamas narcisizmas.

Neretai narcizų būna ir kitose srityse, pradedant valdininkais ir baigiant menininkais, dainininkais, TV veikėjais ir taip toliau. Kita vertus, daugelis narcizų lieka gana smulkiuose postuose - pvz., tai neretai būna mokytojai (nes gali savo didybę patenkinti prieš vaikus) ar tie patys psichiatrai (nes gali savo didybę patenkinti prieš psichikos ligonius). Narcisizmas neretai būna užsimaskavęs.

Čia dar reikia suprasti, kad narcisizmas nėra kažkokia didybės manija - žmogus atrodo kažkiek lyg ir adekvatus, kol jam kas nors galvoje nepersisuka. Bet jei tik kas suabejoja jo brangiausiais įsivaizdavimais apie jį patį, ar kokiomis nors jo ypatingomis galiomis - štai tada jau narcas staigiai užsitrigerina ir tada ima siautėti taip, kad maža nepasirodo. Aplinkiniai tada smarkiai nukenčia, o pats narcas, kas įdomiausia, ne tik nesupranta, kad kažkas buvo negerai, bet ir jaučiasi teisingai į vietą pastatęs kitus.

Dar čia labai artimas narcams yra antisocialus asmenybės sutrikimas, tai tie irgi beveik kaip narcai, tik su viskuo susipykę ir galvoja, kad jie būtų tokiais visokiais, jei ne tai, kad visuomenė susimokė, viską iš jų atėmė, ir todėl reikia atsiimt atgal. Tai tie viską ir atsiimdinėja, kol nepakliūna į kalėjimą. Narcai šiuo atžvilgiu gudresni - sugeba kalėjimų išvengti ir tiktai tyliai dūchina savo šeimos narius, bendradarbius ir dar bet ką, ką tik padūchinti gali.