Napoleonas

Napoleonas, o jei įvardinant tikslau - tai Napoleonas Bonapartas (it. Napoleone di Buonaparte) - garsus imperatorius, Prancūzijos valdovas, mums puikiai žinomas dėl to, kad 1812 metais įsiveržė į Rusijos Imperiją ir tegul trumpam, bet išlaisvino Lietuvą.

Kaip žinia, Didžioji Napoleono armija, sudaryta iš daugiau kaip pusės milijono žmonių ir neturėjusi jokių analogų nei pagal dydį, nei pagal ginkluotės kokybę, tiesiog nušlavė visus priešus Europoje, o tada pasiekė kad ir didelę, bet atsilikusią Rusiją. O šiosios imperatorius Aleksandras I kaip tik tuo metu, pačią įsiveržimo dieną, birželio 24, buvo Vilniuje, čia tūsinosi ir rengė kažkokį pokylį su šokiais.

Tai štai į tą pokylį ir atskriejo žinia, kad Napoleonas įsiveržė. Tai visas Rusijos imperatorius su visa savo kariuomene, net nebandydamas priešintis, išsyk bėgo į Rusijos gilumą, kur ir toliau negalvodamas priešintis, paliko netgi ir Maskvą.

Tuo tarpu Napoleonas jau birželio 28 įžengė į Vilnių, o liepos 1 dieną savo dekretu iškilmingai paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę. Užtat šiuo aktu Napoleonas visiems laikams įsirašė į Lietuvos atmintį kaip imperatorius išvaduotojas.

Deja, dėl paslaptingų priežasčių Napoleono invazija greitai sužlugo, tad Napoleonui teko trauktis, o traukėsi jis vėlei per Vilnių, palikdamas čia daug tūkstančių žuvusių prancūzų kareivių...

Būtent dėl Napoleono politikos, nukreiptos prieš Rusiją ir kartu už Lietuvą, per visą sovietmetį Napoleonas būdavo minimas visokiais neigiamais būdais, visiškai nutylint tai, kad Lietuvai jis buvo didžiulis didvyris, geradaris ir įkvėpėjas.

Napoleono karių žūtis Vilniuje

Paslaptinga istorija - 2001 metais, kai buvo pradėtos masinės statybos Šiaurės miestelyje, statybininkai netikėtai aptiko didžiulius kiekius skeletų. Paaiškėjo, kad tenai buvo palaidota 3269 Napoleono kariai.

Vykdant tyrimus, kuriuose dalyvavo ir prancūzai, paaiškėjo, kad tai yra viena iš masinių kapaviečių, įrengtų prieš 200 metų, kai per šalčius, badą ir šiltinės epidemiją milžiniška 600 tūkstančių karių Napoleono armija greitai subyrėjo ir nunyko tiek, kad davėsi sutriuškinama prastai organizuotoms ir atsilikusioms rusų pajėgoms.

Iki šiol istorikus kamuoja klausimas, kaip atsitiko, kad nenugalima laikyta Napoleono armija, kuri per pusę Europos perėjo taip, lyg ten būtų tuščios žemės, kažkodėl žlugo ir suiro Rusijoje, pasiduodama daug silpnesnėms pajėgoms. Ilgą laiką buvo pasakojamos legendos apie baisius šalčius ir didelius mūšius su Rusijos daliniais, tačiau atrasti palaikai Vilniuje parodė, kad dauguma skeletų neturėjo jokių sužeidimų požymių. Kartu vietinė VU observatorija tuo metu fiksavo labai nedidelį šaltį, šalčiausiais momentais - vos apie 9 laipsnius.

Napoleono kariuomenė turėjo ir kur apsistoti, ir malkų, ir drabužių, ir visko, ir nepatyrė jokių didesnių mūšių, tačiau žlugo. Kiek išliko duomenų, rusų kariomenė, įsiveržusi į Vilnių, rado tūkstančius prancūzų karių lavonų, gulinčių tiesiog gatvėse.

Pirmu metu rusų kariuomenė bandė lavonus deginti, bet tam neužteko kuro, tai viskas baigėsi tuo, kad prancūzų kareivių kūnus vertė tiesiog į jų pačių išsikastas tranšėjas ir užvertinėjo žemėmis.

Panašu, kad būtent Vilniuje Napoleono kariuomenę ištiko galutinis žlugimas: kariuomenė tiesiog iškrito, tuo tarpu pats Napoleonas čia gavo pranešimą, kad Prancūzijoje prasidėjo perversmas prieš jį, tad suskubo bėgti. Be vado likusi kariuomenė pakriko ir irgi puolė gelbėtis, palikdama apie pusę savo karių.

Oficialūs duomenys rodo, kad tuo metu Vilniuje ir apylinkėse pražuvo apie 40 tūkstančių prancūzų kareivių. Dar panašus kiekis bėgo paskui Napoleoną ir bent jau tuo sykiu išsigelbėjo.

Napoleonas karą prieš Rusiją pradėjo, turėdamas apie 400 tūkstančių kariuomenės, kurią paskui dar papildė maždaug 200 tūkstančių papildomų karių. Tuo tarpu Rusija sugebėjo priešpastatyti tiktai apie 100 tūkstančių kariuomenės, kurią paskui papildė dar maždaug 300 tūkstančių gana fragmentuotų pajėgų. Tačiau nors pradžioje žygis prieš Rusiją buvo visiškai pergalingas, Napoleono kampanija greitai žlugo.

Istorikai iki šiol neturi rišlaus paaiškinimo, kodėl taip atsitiko. Rusijos istorikai pasakoja pasakas apie tai, kaip prancūzus sumušė Kutuzovas, tačiau šio kariuomenė pralenkė prancūzų tiktai visai karo pabaigoje. Kiti pasakojimai apie baisius šalčius irgi panašūs į pasakas, nes visiškas prancūzų kariuomenės žlugimas įvyko dar ankstyvą rudenį, kai jokie šalčiai nebuvo prasidėję. O kur įvyko tiek daug prancūzų žūčių, niekas neturėjo rišlaus paaiškinimo.

Taigi, naujoji, kasinėjimų Vilniuje patvirtinta versija sako, kad prancūzų kariuomenę tiesiog nusiaubė šiltinės epidemija, dėl kurios jie ir buvo nepajėgūs kariauti. Atrodo, kad žygiuose kariai prarado galimybę laikytis higienos, tad juos ir nusiaubė ligos. O jau nualinti ligų, šie kariai tiesiog neįstengdavo kovoti mūšiuose ir pralaimėdavo keleriopai mažesnėms ir silpnai ginkluotoms rusų pajėgoms.

Apie Napoleoną per 60 sekundžių:

Ale čia pagal gandus apie Bonaparto ūgį.

Napoleonas, kitaip - Bonapartas - anoks politinis veikėjas. Nepainioti su Bono. Kiek žinoma iš visokios Rusijos propagandos, skleistos per visą sovietmetį - psychas, antraip nebūtų mąstęs apie Onos bažnyčios nešimą ant delno Prancūzijon.

Kadaise Napoleonas nusprendė okupuoti Rusiją, ale nepasisekė... Didelis jam buvo feilas - viso savo L'empereuriumo neteko. Ale Napoleonas jau reinkarnavosi, atrodo į Dėdulę Vladą reinkarnavosi - gi toks pat pamišęs, tik Rusiją nusprendė okupuoti iš vidaus... Ir vietoj kariuomenės naudoja vietos saugumą.